„Šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą, bet išmokus valdyti jo simptomus, galima pasiekti remisiją“, – tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė.
Pagrindiniai požymiai
Pirmieji dirgliosios žarnos sindromo simptomai gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Jų yra nemažai, bet nebūtinai pasireiškia visi. Keli pagrindiniai yra šie:
- pilvo skausmas, kartais su pilvo pūtimu, atsirandantis bent kartą per savaitę ir trunkantis iki 3 valandų,
- viduriavimas ar vidurių užkietėjimas arba abu besikaitaliodami,
- gleivės išmatose,
- pilvo skausmas, kuris sumažėja pasituštinus.
Kas išprovokuoja dirgliosios žarnos sindromą?
Manoma, kad įtakos turi žarnyno mikrobiotos pakitimas, persirgtos virusinės ar bakterinės žarnyno ligos, stresinės situacijos, ilgalaikis nuovargis, depresija, nerimo sutrikimai, labiau pasireiškia tiems, kurie patiria daug streso ir įtampos. Dirgliosios žarnos sindromas neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Šia liga gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos, amžiaus, lyties – tai priklauso nuo to, koks yra kiekvieno žmogaus jautrumo slenkstis. Kas konkrečiai sukelia dirgliosios žarnos sindromą, dar nėra tiksliai nustatyta.
„Neretai pacientai skundžiasi, kad šis sveikatos sutrikimas paūmėja ir sunkių kelionių metu, kai tenka patirti daug streso. Vieną iš dirgliosios žarnos sindromo simptomų – viduriavimą – gali sukelti infekcinė keliautojų diarėja, kai į virškinamąjį traktą patenka pavojingais mikroorganizmais ar jų toksinais užkrėstas maistas, vanduo, o vidurių užkietėjimą – pasikeitusi mityba“, – sako gydytoja gastroenterologė G.Milaknytė.
Neįprasti ligos nustatymo kriterijai
Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas pagal paciento anamnezę ir klinikinius simptomus, kurie trunka ilgiau nei 3 mėnesius. Svarbu įvertinti, koks paciento amžius, ar daug patiria stresinių situacijų, ar vartojo antibiotikus, nuskausminamuosius ar raminamuosius vaistus, kokie mitybos įpročiai ir kaip jie paveikia simptomus.
Labai svarbus dirgliosios žarnos sindromo nustatymo kriterijus – kitų ligų su panašiais simptomais atmetimas. Pasak gydytojos G. Milaknytės, vertėtų išsitirti tiems, kieno šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu, kai diagnozuota mažakraujystė, krinta svoris, išmatose yra kraujo. Patariama atlikti kolonoskopiją, kitus žarnyno tyrimus, kad būtų galima įsitikinti, ar nėra storosios žarnos naviko ar kitų ligų.
Neišgydoma, bet gali būti kontroliuojama
Nėra vienintelio būdo, galinčio padėti visiems, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas. Kiekvienas pacientas pajunta, kas yra efektyviausia būtent jam. Gydymas taikomas kompleksinis: medikamentinis ir nemedikamentinis. Medikamentais stengiamasi kuo efektyviau sumažinti nemalonius simptomus: „Jeigu pučia pilvą, pacientui skiriame spazmolitikų, kad sumažintų žarnyno spazmus, jei viduriuoja – viduriavimo dažnį kontroliuojančių vaistų, jei užkietėję viduriai – vidurius laisvinančių vaistų. Svarbu gerti probiotikus, nes kai yra mikrobiotos pakitimų, jie palengvina simptomus ir pagerina būklę“, – aiškina gydytoja.
Ji akcentuoja, kad be gyvensenos korekcijos, net ir vartojantys vaistus, norimo rezultato nepasieks. Sergančiajam būtina koreguoti mitybą, laikytis tinkamų valgymo įpročių, vengti angliavandenių, fruktozės, laktozės, gliuteno turinčių produktų, kurie gali paaštrinti simptomus. Reikalingas fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, meditacija. Reti, bet labai dideli arba pastovūs nors ir maži stresai – taip pat rykštė sveikatai. Vieniems juos įveikti padeda bėgiojimas ar boksas, kitiems – spalvinimas ar nėrimas vąšeliu. Jeigu pacientui nepavyksta suvaldyti streso ar nerimo, rekomenduojama kognityvinė psichoterapija, hipnoterapija, akupunktūra ir daug kitų priemonių.
Dirgliosios žarnos sindromas nėra išgydomas, bet laikantis gydytojo rekomendacijų, simptomų sumažėja arba jie kuriam laikui apskritai išnyksta.
