Pacientų atstovai nuogąstauja, kad dėl šio žingsnio su pacientų organizacijomis nebuvo tartasi ir įsakymas priimtas skubotai. Neigiamas pasekmes dėl to gali justi ir medikai – tiek dėl darbo efektyvumo, tiek dėl užmokesčio. Galiausiai tai, kad sprendimas palietė dializuojamus pacientus, vadinama tiesiog absurdu.
Riboti resursai
Lietuvoje jau dvidešimt metų taikomas kintamo balo apmokėjimo už brangius tyrimus ir procedūras modelis, kuris išlieka esmine brangiųjų paslaugų finansavimo priemone. Ši priemonė padeda didinti ligų diagnostikai ir išgyvenimui itin svarbių paslaugų prieinamumą. Anot VLK, toks modelis taikomas, siekiant subalansuoti ribotus finansinius resursus.
Valstybinių ligonių kasų pranešime rašoma, kad su sveikatos priežiūros įstaigomis ligonių kasos sudaro sutartis, kuriose numatomos preliminarios sumos, tačiau jose neribojama, kiek ir kokių paslaugų įstaiga gali suteikti per metus. Pagal kintamo balo apmokėjimo modelį gydymo įstaigoms už šias paslaugas apmokama bazine kaina, jei jų kiekis atitinka suplanuotą. Kai paslaugų skaičius viršija planuotą, visoms gydymo įstaigoms viršytos paslaugos yra apmokamos proporcingai mažesne kaina.
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus Gyčio Bendoriaus, esant pakankamoms PSDF pajamoms, balo vertė gali būti didinama iki 1 ( balas lygus 1 eurui), kaip tai buvo daroma praėjusiais ir užpraėjusiais metais. Tačiau tai bus daroma tik tuo atveju, jei papildomas finansavimas nekenks kitų sveikatos priežiūros sričių biudžetui.
Šiemet buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Pečkausko įsakymu nuspręsta 100 proc., net ir suteikus viršijant sutartis, apmokėti prioritetines paslaugas – kompensuojamus vaistus, medicinos pagalbos priemones, prevencines programas, dienos chirurgiją, dienos stacionarą, ambulatorines konsultacijas bei prioritetines stacionaro paslaugas.
Kitoms paslaugoms, kaip rašoma VLK pranešime, finansavimas paskirstomas proporcingai likusioms lėšoms. Pavyzdžiui, viršsutartinės neprioritetinės stacionaro paslaugos apmokamos 30 proc., o brangieji tyrimai ir procedūros – pagal kintamą balą, kuris vidutiniškai sudaro 87 proc. paslaugų kainos. Dėl pastarojo sprendimo ypač sunerimo medikų bendruomenė ir pacientų atstovai. Pasak jų, sprendimas neaptartas su suinteresuotomis grupėmis ir paveiks tiek medikų darbo kokybę, o gal ir atlygį, tiek pacientų gydymo kokybę.
Visiškas absurdas
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narys Robertas Adomaitis, vertindamas, kokią įtaką naujoji tvarka dėl brangių tyrimų ir procedūrų apmokėjimo padarys medikų darbui, išskyrė kelis itin svarbius aspektus.
„Viena kalba yra apie medikus, kurie yra tiesiogiai susiję su šitais tyrimais, kitaip tariant, juos atlieka. Kita dalis – apie medikus, kurie tų tyrimų rezultatais remiasi skirdami gydymą, kitaip sakant, „vartoja“. Prisiminkime, kad jiems tie tyrimai labai svarbūs jų darbui. Pastaroji dalis, tie, kurių darbui minėti tyrimų rezultatai labai reikalingi, sudaro gerokai didesnę dalį. Taigi, kalbant apie apmokėjimo tvarkos pakeitimus, tiems medikams, kurie „vartoja“ tyrimų rezultatus, iškart kyla klausimas – kaip bus užtikrinamas jų prieinamumas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Anot jo, daugelio Lietuvos gydymo įstaigų gydytojai, kuriems tomografinių tyrimų rezultatai reikalingi užtikrinti gydymo procesą, kokybę, iki šiol dažnai pasikliovė galimybe reikiamus tyrimus atlikti ne tose gydymo įstaigose, kuriose jie patys dirba.
Pasak R.Adomaičio, esamą situaciją nulėmė buvusi ilgametė sistema: tik prieš pusantrų metų buvo panaikintas draudimas įsigyti brangių diagnostinių tyrimų įrangą be sveikatos apsaugos ministro leidimo, anksčiau tokį leidimą turėjo turėti bet kokia valstybės pavaldumo gydymo įstaiga, norinti pirkti brangią diagnostinę įrangą.
„Ta dešimtmečius galiojusi įdomi kontroliuojanti tvarka sukūrė situaciją, kad brangios diagnostinės įrangos viešajame sektoriuje labai stigo, ji buvo prastai prižiūrima, kainavo brangiai ir pan. Dėl vadybos efektyvumo ir kitų aspektų šią sritį kompensavo privataus sektoriaus įstaigos, kurios atliko tuos tyrimus, už tokią kainą, kokią mokėjo ligonių kasos. Taigi jos dirbo ir tebedirba efektyviau negu valstybinės gydymo įstaigos.
Gydytojai iš to gaudavo daug privalumų – jie nusiunčia ligonį tirtis, operatyviai gauna persiųstą atsakymą, kuris laiku aprašytas, eilių mažai. Gydytojai specialistai pasikliauja tomis įstaigomis, kurios puikiai funkcionavo dabartinėmis sąlygomis. Šiandien be tomografinių tyrimų gydytojui dirbti beveik neįmanoma. Kitaip dirbsi savo darbą nepakankamai rūpestingai, kokybiškai, efektyviai. Mūsų galimybė padėti pacientui priklauso nuo to, kaip greitai bus atliktas tas tyrimas“, – aiškino R.Adomaitis.
Taigi, pasikeitus apmokėjimo tvarkai, pašnekovo teigimu, atsiduriame pavojuje – ar tomografijos bus atliekamos tokiu pat efektyvumu, ar nesumažės jų prieinamumas, ar neišsitęs tyrimo laukimo laikas? Dėl viso to gali atsirasti rimtų klausimų – ar gydytojai pakankamai rūpestingai dirba?
Pasak R.Adomaičio, antra medikų grupė, kuriuos palies naujoji tvarka – tie žmonės, kurie atlieka minėtus tyrimus: „Pirmiausia apie žmones, kurie dirba su tomografiniais tyrimais – radiologijos technologus ir radiologus, kurių Lietuvoje labai trūksta. Tai yra jaunoji karta, kurią pasaulis tiesiog siurbia, nes radiologinių, tomografinių tyrimų eksponentiškai daugėja, o mes radiologijos specialistų tiek tikrai neruošiame. Tomis sąlygomis, kuriomis darbas buvo organizuojamas iki šiol ne valstybinėse įstaigose, jie jį atliko puikiai, buvo suinteresuoti dirbti. Klausimas, ar pasikeitus apmokėjimo sąlygoms galime tikėtis tokio pat darbuotojų efektyvumo?
Galbūt taip, o gal ne? Jeigu jie dėl šio pakitimo gaus mažiau pinigų, tai, atleiskite, labai retai kada darbuotojai už mažiau pinigų būna taip pat ar labiau motyvuoti dirbti. Taigi mes nežinome, kaip tiksliai viskas vyks, bet signalų, kad atlygis gali mažėti, yra, nes jis tiesiogiai priklausomas nuo ligonių kasų sumokamų pinigų. Būdavo sumokama tiek, kiek parašyta eurų, o dabar bus, pavyzdžiui, sumokama 80 eurų vietoje parašytų 100 eurų, nes toks numatytas koeficientas.“
Anot R.Adomaičio, šiandien sunku paaiškinti, kodėl koeficientas nustatytas būtent toks, pagal ką vertintas tyrimų poreikis: „Mes žinome, kad visame pasaulyje šių tyrimų daugėja, tai kodėl ligonių kasos nesuplanavo didėjimo ir nepaskyrė kaip tik daugiau pinigų? Mes nežinome, kuo remdamiesi PSDF valdytojai suplanavo pinigus radiologiniams tyrimams. Man asmeniškai visiškai neaišku, kaip prognozuotas būsimas vartojimas.“
Tai, kad į šį tvarkos pakeitimą pateko dializės, parodo, kad žmonės skaičiuodami remiasi abejotinais kriterijais.
O sprendimą „apkirpti“ paslaugų finansavimą ir dializuojamiems žmonėms R.Adomaitis vadino visišku absurdu: „Tai yra sritis, kuri yra absoliučiai prognozuojama. Tu gali tiksliai žinoti, kiek tų dializuojamų pacientų bus kitais metais, ir dabar pritrūksta pinigų dializei? Ta prasme? Tai yra visiškai mechaninis požiūris. Tai, kad į šį tvarkos pakeitimą pateko dializės, parodo, kad žmonės skaičiuodami remiasi abejotinais kriterijais. Tenka tik apgailestauti, kad pinigai planuojami tiesiog braukant eilutes ant popieriaus lapo, bet nepasigilinama, ką tai reiškia realiame pasaulyje.“
Gyvybiškai svarbios paslaugos
Asociacijos „Gyvastis“, vienijančios inkstų ligomis sergančius ir transplantuojamus ligonius, vadovė Aušra Degutytė įsitikinusi, kad pacientai pajus neigiamą šio sprendimo įtaką:
„Jis turės neigiamą įtaką dializės įstaigoms, o tai tiesiogiai liečia pacientus, kuriems atliekama ši gyvybiškai svarbi paslauga. Atokesniuose rajonuose, kur pacientų skaičius yra nedidelis, įstaigai sunku išsilaikyti finansiškai. Taigi, negaudama dalies pajamų už jau anksčiau suteiktas paslaugas, gali būti priversta užsidaryti. Dėl tokio sprendimo, pacientui teks vykti į kitą artimiausią dializės įstaigą, kuri gali būti net ir kitoje savivaldybėje“, – aiškino A.Degutytė.
Anot jos, šiais metais kilo medikų ir slaugytojų atlyginimai, kuriuos įstaiga bus jau sumokėjusi, o už suteiktas dializės paslaugas visiško apmokėjimo, kaip paaiškėjo, negaus: „Tokie sprendimai negali būti priimami skubotai ir atgaline data. Pirmiausia turėtų išdiskutuoti, kokią įtaką tai turės pacientams, gydymo įstaigoms, visai sveikatos sistemai.“
Šis sprendimas, atkreipia dėmesį pašnekovė, liečia visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias brangius medicininius tyrimus ir procedūras (tarp jų ir hemodializės paslaugas). Sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pasikeitimai visada paveikia galutinį vartotoją – pacientą.
„Manome, kad sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo modelis turi būti tobulinamas, atsisakant slankiojančių balų, skirtingų apmokėjimo koeficientų skirtingoms įstaigoms ar regionams ir t.t., užtikrinant modelio skaidrumą ir aiškumą tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiančioms gauti finansavimą iš PSDF lėšų, tiek pacientams.
Įstaigoms neapmokėta brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų kainos dalis pablogins darbo sąlygas medikams, virs papildoma finansine našta pacientams, taip pat sumažins PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų prieinamumą ateinančiais metais.
Apmaudu, kad gyvybiškai svarbi hemodializės procedūra nėra sveikatos sistemos prioriteto sąraše ir šios paslaugos apmokamos 87 proc. paslaugų kainos“, – aiškino „Gyvasties“ vadovė.
A. Degutytė pridūrė, kad itin keista, kad toks sprendimas buvo priimtas šiemet, kai privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų surinkta daugiau nei planuota.
Dėl sprendimo nerimą išreiškė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Pablogėjus brangiųjų tyrimų prieinamumui, tai išties blogai paveiktų onkologinėmis ligomis sergančiuosius.
„Susiklosčiusi situacija neramina onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, nes brangieji tyrimai yra tiesiog būtini nustatant vėžio diagnozę, galimą ligos plitimą, vertinant vaistų poveikį gydymui. Nuogąstaujama, kad pablogėjus šių tyrimų finansavimui, gydymo įstaigos sumažintų valstybės apmokamų tyrimų skaičių, dėl ko gali išaugti laukimo eilės, o būtent onkologine liga sergantiems asmenims laiko faktorius yra ypač svarbus.
Pablogėjus brangiųjų tyrimų prieinamumui, tai išties blogai paveiktų onkologinėmis ligomis sergančiuosius, – be magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos šiuolaikinė vėžio diagnostika ir gydymas tiesiog neįmanomi“, – teigia N.Čiakienė.
Sunkiai suvokiami sprendimai
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija vadovas dr. Laimutis Paškevičius tokį buvusio ministro įsakymą vadino sunkiai suprantamu ir neabejojo, kad privačioms klinikoms jis turės neigiamą reikšmę.
Anot jo, 20 metų buvus sudėtingai šalyje ekonominei situacijai ir nesurenkant į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) pakankamai lėšų, daugumai sveikatos priežiūros paslaugų buvo įvesta kintamu balu grįsta apmokėjimo sistema. Tai reiškia, kad balo vertė buvo nustatoma mažesnė nei 1 euras, taip gydymo įstaigos gaudavo sumažintą apmokėjimą.
Vis dėlto, pasak L.Paškevičiaus, krizėms pasibaigus, visoms kitoms paslaugoms, išskyrus brangiesiems tyrimams ir procedūroms, buvo atsisakyta kintamojo balo taikymo sistemos, ligonių kasos sumokėdavo gydymo įstaigoms visą sutartinę paslaugų kainą.
Kintamojo balo sistema reiškia, kad gydymo įstaigoms kuo daugiau paslaugų suteikus, tuo mažesnę kainą už jas joms sumokės ligonių kasos.
„Tačiau per pastaruosius 4 metus ligonių kasos metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje sumokėdavo gydymo įstaigoms ir likusią dalį, t.y. gydymo įstaigos taip gaudavo visą apmokėjimą už suteiktas šias paslaugas.
Esant tokiai praktikai ir pokovidiniu laikotarpiu smarkiai išaugus sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, gydymo įstaigų buvo prašoma didinti ambulatorinių paslaugų apimtis, gerinti jų prieinamumą pacientams, kartu tvirtinant, kad bus apmokėta visa jų kaina.
Gydymo įstaigos, efektyvindamos veiklą, ilgindamos darbo laiką, suteikė daugiau šių paslaugų, taip ne teoriškai, bet praktiškai, nuo kelių mėnesių iki kelių dienų sumažindamos eiles MRT, KT tyrimams. Ir staiga, besibaigiant metams, kuomet paslaugos jau suteiktos, darbo užmokestis medikams yra jau sumokėtas, investicijos į įrangą jau padarytos – didžiųjų švenčių išvakarėse gydymo įstaigos išgirsta naujieną, kad joms nebus sumokėta likusi nesumokėta suteiktų paslaugų kainos dalis.
Ar tokiu atveju gydymo įstaigos turėtų kreiptis į jose dirbančius medikus, kad šie grąžintų jiems sumokėto per šiuos metus atlyginimo dalį? Sunkiai suprantami tokie sprendimai“, – komentavo situaciją iš L.Paškevičius.
Dėl to neabejotinai sumažės šių tyrimų ir procedūrų prieinamumas gyventojams
Aiškindamas situaciją, pašnekovas tikino, kad tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos, atliekančios brangiuosius tyrimus ir procedūras, negaudamos dalies apmokėjimo už suteiktas paslaugas, negalės didinti medikams darbo užmokesčio, bus priverstos stabdyti investicijas, atnaujinti įrangą, taip pat mažinti valstybės kompensuojamų šių tyrimų ir procedūrų apimtis. Dėl to neabejotinai sumažės šių tyrimų ir procedūrų prieinamumas gyventojams, vis dažniau gyventojų turės patys susimokėti už šias paslaugas, jei nenorės laukti mėnesius eilėse.
Inicijavo dialogą
Valstybinės ligonių kasos komunikacijos skyrius komentare 15min tikino, kad taikomas kintamos reikšmės koeficiento apmokėjimo modelis nėra nauja tvarka, ji galioja jau 20 metų:
„Kad gyventojams būtų patogiau ir jie galėtų laisvai pasirinkti įstaigą, kur gauti brangiuosius tyrimus ir procedūras, o įstaigoms už paslaugas būtų apmokėta ir racionaliai būtų panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos, nuo 2004 metų yra taikomas kintamos reikšmės koeficiento apmokėjimo modelis. Ši tvarka nėra nauja, ji galioja jau 20 metų.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, inkstų dializė taip pat priskiriama brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kurios apmokamos taikant kintamąjį koeficientą. Jis apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį, preliminarią sumą brangiesiems tyrimams ir procedūroms apmokėti dalijant iš atliktų brangiųjų tyrimų ir procedūrų bazinių kainų sumos. Jei brangiųjų tyrimų ir procedūrų atliekama mažiau, nei numatyta, apmokami visi atlikti brangieji tyrimai ir procedūros pagal jų bazines kainas, o jei jų atliekama daugiau – visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už visus brangiuosius tyrimus ir procedūras mokama pagal perskaičiuotas, taikant atitinkamą koeficientą, bazines kainas. Jei pasibaigus kalendoriniams metams lieka tam tikrų rūšių brangiesiems tyrimams ir procedūroms skirtų lėšų, jos naudojamos koeficientui, taikomam apmokant kitų rūšių brangiuosius tyrimus ir procedūras, padidinti.
Kintamos reikšmės koeficiento taikymo modelis leidžia pasiekti pusiausvyrą tarp paslaugų teikėjų lūkesčių ir PSDF biudžeto finansinių galimybių. Minėtas modelis užtikrina, kad paslaugos bus prieinamos, pacientai jas gaus pasirinktoje įstaigoje, o finansiniai ištekliai bus naudojami racionaliai.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nė viena Lietuvos dializės paslaugas teikianti įstaiga, turinti sutartį su ligonių kasomis dėl šių paslaugų teikimo, nebaigs metų nuostolingai. Šių paslaugų prieinamumas pacientams yra labai geras, jis toks turėtų išlikti ir kitais metais (žr. Sveikatos reikalų komitete 2024 12 18 pristatytą informaciją).
Atkreipiame dėmesį į tai, kad per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo daugiau nei 40 proc., o jiems apmokėti skiriamų PSDF lėšų suma beveik padvigubėjo – padidėjo nuo 65 mln. eurų iki 121 mln. eurų.
Iš PSDF su visomis gydymo įstaigomis laiku atsiskaitoma už visas sutartines paslaugas. PSDF šiemet gavo viršplaninių pajamų ir iš PSDF rezervo paėmė didžiausią leistiną sumą, todėl galėjo apmokėti gydymo įstaigoms už daugumą, bet ne visas viršsutartines paslaugas. Strategines kryptis atitinkančios prioritetinės paslaugos (kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, prevencinės programos, dienos chirurgija, dienos stacionaras, ambulatorinės konsultacijos, prioritetinės stacionaro paslaugos ir kt.), suteiktos viršijant sutartis, apmokamos 100 proc. Kitoms sritims yra skiriamas likęs finansavimas, ir paslaugos apmokamos mažiau, pavyzdžiui, viršsutartinės neprioritetinės stacionaro paslaugos apmokamos 30 proc., brangieji tyrimai ir procedūros – taikant kintamos reikšmės koeficientą, t. y. vidutiniškai 87 proc., o dializės procedūroms – 94 proc.
Tačiau reaguodama į pacientų reiškiamą susirūpinimą dėl inkstų dializės paslaugų prieinamumo, Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo diskusiją su socialiniais partneriais. Gruodžio pradžioje įvykusiame susitikime buvo sutarta, kad jeigu šių metų pabaigoje PSDF biudžete liks nepanaudotų lėšų, už atliktus brangiuosius tyrimus ir procedūras bus sumokėta papildomai. Be to, buvo sutarta kartu su socialiniais partneriais peržiūrėti dabar galiojančią brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarką, kad ji būtų dar efektyvesnė ir skaidresnė bei drauge tobulinti šios srities reglamentavimą“, – rašoma VLK atsakyme.
