Vilnietė Gintarė 15min pasakojo, kad pirmadienį pasiskambinusi į Vilniaus Šeškinės polikliniką išgirdo, jog pakliūti pas šeimos gydytoją net ir skubiu atveju galės tik kitą dieną.
„Prieš dvi savaites susirgo vienas sūnus – su 40 °C temperatūra buvo Karščiavimo kabinete, kur paėmė tyrimą. Nors tyrimas gripo ir kovido neparodė, bet gydytoja išrašė jam „Tamiflu“ (šie vaistai neleidžia gripo virusams plisti organizme – past.) ir jau po vienos tabletės situacija ėmė gerėti.
Po savaitės apsirgo vyras. Jo simptomai buvo neįprasti: kūnas degė, bet temperatūros buvo vos 36,8 °C. Todėl jis niekur nesikreipė, gydosi namie, iki šiol kosti.
Dabar susirgo trečias žmogus iš šeimos – sūnus. Jam jau trečią parą laikosi 40 °C temperatūra ir sunkiai krenta, savijauta labai bloga. Jaunas vyras, kuris šiaip nemėgsta skųstis, šįryt atsvirduliavo ir sako, kad ką tik sugrįžo iš pragaro, galvojo, kad miršta.
Nors dieną buvo jau mažesnė temperatūra, pavakare vėl pradėjo kilti ir pasiekė 40 °C laipsnių. Išsigandusi pasiskambinau į polikliniką, prašydama vizito pas gydytoją. Bet pakliūti negalim: Karščiavimo kabinetas jau užgrūstas, papildomų ligonių nepriima. Siūlo atvykti rytoj, bet žmogus rytojaus gali ir nebesulaukti...“ – emocijų neslėpė moteris.
Virusinių infekcijų sezono pabaigos nematyti
Kaip kovo 24-ąją informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) išlieka aukštas, palyginus su ankstesniais gripo sezonais.
NVSC duomenimis, kovo 17–23 d. bendras sergamumo rodiklis padidėjo iki 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę buvo 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 12-ąją savaitę) sergamumas buvo mažesnis (1240,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau lyginant su ankstesne savaite taip pat buvo padidėjęs.
Taigi, NVSC specialistų teigimu, tendencijos šiemet panašios kaip ir praėjusių metų – kovo pabaiga pasižymi infekcijų šuoliu.
Daugiausia sergančiųjų Vilniaus apskrityje
Mažiausias sergamumas, kaip ir ankstesnę savaitę, vis dar išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 25-ose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).
„Epidemiologinė situacija nuolat stebima ir bendraujama su savivaldybėmis, esant poreikiui pirmiausia būtų siūloma skelbti epidemiją savivaldybės lygmeniu. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. Atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos“, – nurodoma NVSC pranešime žiniasklaidai.
Ligoninėse – mažiau pacientų
Nors sergančiųjų nemažėja, yra ir džiugių žinių. Duomenys rodo, kad ligoninėse hospitalizuotų asmenų skaičiai mažėja – 12-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 75 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 11.
Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 5 asmenys. Registruoti 3 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną 65): vienas asmuo priklausė 70–79 m., du – 80–89 m. asmenų grupei. Visi turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepyti nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos buvo užfiksuotas 1 mirties atvejis (iš viso šį sezoną 56).
Kur gripo sezonas išsikvepia?
Kol vienuose šalies miestuose, pvz., Vilniuje, gripas guldo šeimas ir darbo kolektyvus, tačiau Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse ši virusinė infekcija, regis, išsikvepia.
Tai patvirtina ir Klaipėdos universiteto ligoninė. Pasak šios gydymo įstaigos Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovės Jolantos Česienės, ligoninėje dėl gripo pastaruoju metu vis gydomi 3-4 asmenys, taip pat keli sergantieji kovidu.
Ligoninės skyriuose, kur žmonės gydomi dėl kitų ligų, fiksuojami pavieniai susirgimai gripu.
Gydytoja teigia, kad gripas šiuo metu – tikrai ne piko, labiau išsikvėpimo fazėje.
„Medikai ragina kritiškiau vertinti prasidedančio pavasario šilumą. Išvydę saulę dažnai numetame šiltus drabužius ir kepures į šoną, nors skubėti nereiktų. Ankstyvą pavasarį orai apgaulingi ir lengvai galima sušalti. Tiesa, peršalimo simptomus kartais žmonės painioja su gripo simptomais“, – pažymi medikė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos gydytojas Rokas Mockevičius informavo, kad skyriuje pastebimai mažėja karščiuojančių ir gripu sergančių pacientų. Praėjusią savaitę buvo dėl gripo kreipėsi tik vienas 86-ejų metų pacientas, o iš viso ligoninėje dėl gripo gydyti 9 pacientai.
Pasak mediko, į ligoninės skyrius per visą gripo sezoną buvo guldomi vyresni nei 80 metų žmonės, sergantys gretutinėmis ligomis, dažniausiai neskiepyti nuo gripo. Nuo sausio 1-osios iki kovo 23 dienos dėl gripo ligoninėje buvo gydomi 268 žmonės, 10 iš jų neišgyveno.
Atsargumas gėdos nedaro
NVSC specialistai taip pat primena: esant padidėjusiam sergamumui peršalimo ligomis, reikėtų ir toliau nepamiršti laikytis asmens higienos taisyklių, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Patariama kuo dažniau plauti rankas, neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti virusais, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint.
„Primename, kad efektyviausia apsauga nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų yra skiepai. Skiepytis galima viso gripo sezono metu, ypatingai rekomenduojama tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę“, – primenama pranešime žiniasklaidai.
