Gyvybei pavojingos legionelės vėl siautėja vandentiekyje: mirė jau ketvirtas žmogus

NVSC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje fiksuotas 71 legioneliozės atvejis, 4 iš jų pasibaigė mirtimis. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius užregistruota 18 legioneliozės atvejų, užfiksuota jau ketvirta mirtis. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Vaidoto Gruodžio, tai yra nerimą keliantis ligos augimas. Daugiausia atvejų fiksuota Vilniuje.
15min iliustracija
15min iliustracija / Shutterstock ir 15min nuotr.

Gerdamas vandenį neužsikrėsi

Prof. gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis legioneliozę vadina pavojinga liga – statistiniai duomenys rodo, kad pasveikti nepavyksta vienam iš dešimties sergančiųjų. Pašnekovas aiškina, kad tai – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Gydytojas infektologas sako, kad, kaip ir daugelis infekcinių ligų, taip ir ši, pavojingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, neretai tai nulemia ir gretutinės ligos.

Pasak profesoriaus, nereikėtų baimintis užsikrėsti nuo kito žmogaus ar gerti vandenį iš čiaupo, nes liga plinta vandens garais – lašeliais. „Kitaip tariant, ten kur yra lašeliai, būtent garais įkvepiamos šitos bakterijos. Pavyzdžiui, duše ar kur kitur, kur yra vandens garų“, – pabrėžė gydytojas infektologas.

Kalbėdamas apie simptomus, A.Laiškonis atkreipė dėmesį į pagrindinius iš jų – didžiulį karščiavimą, dusulį, kosulį, kitaip tariant – labai sunkaus plaučių uždegimo požymius.

Kaip galime apsisaugoti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orinta Ivanauskienė teigia, kad Legionella bakterijos ima daugintis ir pavojų kelti tuomet, kai dėl netinkamai prižiūrimų pastatų vandens tiekimo sistemų susidaro palankios sąlygos joms plisti.

„Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, bet žemesnė nei 50 laipsnių. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose, todėl itin svarbu laikytis pagrindinių šios bakterijos prevencijos taisyklių“, – sako O.Ivanauskienė.

Tam, kad legionelės nesidaugintų, itin svarbu, kad į čiaupus ar dušus atitekančio karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė kaip 50 °C.

Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra pastatų viduje palaikoma tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai.

„Svarbu suprasti, kad visiems pastatams tiekiame vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, kuris šilumos punktuose nekontaktiniu būdu pašildo vandentiekio vandenį. Karšto vandens, kuris pasiekia klientus, temperatūrą daugiabučių viduje reguliuoja namų administratorių, bendrijų ar pastatų valdytojų paskirti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jų atsakomybė yra užtikrinti, kad čiaupus pasiekiančio karšto vandens temperatūra nebūtų žemesnė kaip 50 °C. Ne mažiau svarbus ir gyventojų pastebėjimai, reikiama temperatūra išlaikoma, – sako Vilniaus šilumos tinklų Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.

Tinkama karšto vandens temperatūra aktuali ne tik daugiabučiuose, bet ir privačiuose namuose. Pirmas indikatorius, kuris leidžia pajusti, ar vanduo pakankamai karštas – atsukus čiaupą po minutės vandens temperatūra bus tokia, kad karštas vanduo degins ranką.

„Iš klientų sulaukiame pastebėjimų ir dėl pernelyg silpnos karšto vandens tekėjimo srovės, ir dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau nei 50 °C, vanduo turi atbėgti per 1 minutę. Vis dėlto už butuose esančios temperatūros reguliavimą yra atsakingi ne karšto vandens tiekėjai, bet namų administratorių arba bendrijų paskirti namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, todėl klientus skatiname atkreipti dėmesį į karšto vandens temperatūrą. Jeigu ji yra netinkama, apie tai reikėtų informuoti namų administratorių arba bendriją“, – sako VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Siekiant apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos, ne mažiau svarbu valyti dušų galvutes, vandens čiaupus. Ilgainiui jie užkalkėja, t. y. atsiranda nuosėdų, kuriose taip pat gali daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos įrenginius valyti bent kartą per mėnesį.

Dar vienas svarbus ir legionelių plitimui riziką keliantis faktorius yra ilgiau pastatų vidaus vamzdynuose stovintis vanduo.

„Ilgiau nenaudojus karšto vandens, pavyzdžiui, po atostogų, rekomenduojama jį nuleisti. Tarp gyventojų dar vis populiarus mitas, kad toks karšto vandens nuleidimas gali brangiai atsieiti. Nors vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mūsų skaičiavimais, vienas gyventojas vandens išleistų vos už 26–38 centus. Neabejoju, kad visi sutiks, jog sveikata yra nepalyginamai brangesnė“, – sako R.Jasiulionienė.

Straipsnis parengtas pagal 15min, VŠT ir NVSC informaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis