Kokius menopauzės simptomus padeda palengvinti
Menopauzės metu lytinių hormonų kiekis gerokai sumažėja. Tad norint sureguliuoti jų koncentraciją, pasak gydytojos, natūralūs hormonai pakeičiami sintetiniais, t. y., taikoma pakaitinė hormonų terapija.
Pagrindiniai menopauzės požymiai:
- Nereguliarus menstruacijų ciklas
- Makšties sausumas, sumažėjęs elastingumas, perštėjimas
- Makšties gleivinės suplonėjimas
- Kraujavimai iš makšties arba iš šlaplės
- Skausmingi lytiniai santykiai (dispereunija)
- Dažnai pasikartojantys šlapimo takų uždegimai
- Nuotaikų kaita
- Nemiga
- Padidėjęs nerimas
- Kraujospūdžio pakitimai
- Kaulų mineralinio tankio mažėjimas
- Padidėjusi rizika širdies ligoms
„Daugelį šių požymių moteris gali pradėti jausti jau perimonopauzės laikotarpiu, t. y., iki menopauzės likus maždaug 2–5 metams. Menopauzė – tarsi atskaitos taškas, kai dingsta menstruacijos. Dažniausiai tai įvyksta apie 50-uosius moters gyvenimo metus, tačiau menopauzė gali prasidėti ir anksčiau arba vėliau“, – kalbėjo akušerė-ginekologė S. Tumėnė.
Kada skiriama pakaitinė hormonų terapija
Pajutus varginančius simptomus (pvz. karščio bangas, nuotaikų pokyčius, šlapimo nelaikymą ir kt.), pirmiausia moteriai rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei atlikus būtinus kraujo tyrimus nerandama konkrečios sutrikimų priežasties, pacientė paprastai siunčiama ginekologo konsultacijai.
„Pirmiausia, žinoma, pasikalbame su paciente, t.y., surenkame išsamią anamnezę. Tada atliekame urogenitalinės sistemos apžiūrą bei vertiname hormonų koncentraciją kraujyje – liuteinizuojančio hormono ir folikulus stimuliuojančio hormono kiekį organizme. Būtent pastarojo hormono didėjimas rodo perimenopauzės pradžią“, – paaiškino gydytoja.
Jei menopauzės simptomai varginantys ir nemalonūs, pirmiausia pacientei patariama išbandyti fitoestrogenus – augalinės kilmės estrogenus, kurių veikimas yra žymiai švelnesnis. Aptariama ir pakaitinės hormonų terapijos galimybė, prieš tai įvertinant, ar moteris jai neturi kontraindikacijų.
Kokias atvejais pakaitinė hormonų terapija nerekomenduojama
Pakaitinė hormonų terapija (PHT) nesiūloma moteriai, kuri:
- sirgo krūties vėžiu
- sirgo endometriumo arba gimdos kūno vėžiu
Gydytoja akušerė-ginekologė S. Tumėnė atkreipė dėmesį, jog yra tam tikrų medicininų būklių, kai hormonų terapija gali būti skiriama, tačiau atidžiau įvertinamos galimos rizikos:
- sergant kepenų ligomis,
- esant padidėjusiam trigliceridų kiekiui kraujyje
- tromboembolinių ligų atveju
- sergant endometrioze
- esant nediagnozuotam kraujavimui iš makšties
- esant gimdos miomoms
Kaip naudojama PHT
Pakaitinės hormonų terapijos formos yra skirtingos, tad visuomet atsižvelgiama į kiekvienos pacientės būklę.
„Pakaitinė hormonų terapija gali būti skiriama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, estrogenų terapija gali būti tiek geriama tabletėmis, tiek įdedama į makštį gelio ar vaginalinių kapsulių pavidalu, tiek purškiama ant odos. Moteriai taip pat gali būti skiriama estrogeno ir progesterono kombinacija, selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai. Gali būti pasiūlomi ir specialūs vaistai, turintys estrogeno, progesterono bei androgenų“, – pasakojo gydytoja genetikė.
Kokia hormonų terapijos forma moteriai yra tinkamiausia, nusprendžia gydytojas ginekologas, atsižvelgdamas į jos simptomatiką, gretutines ligas, bendrą savijautą. Pvz., jei moteris turi skrandžio problemų ir negali vartoti geriamų vaistų, pasiūlomi kremai ar vaginaliniai žiedai. Jei moteriai, sulaukusiai menopauzės, yra pašalinta gimda, tuomet dažniausiai skiriami monoestrogeniniai preparatai.
„Kalbant apie PHT naudojimo trukmę, dažnai moterys mano, jog ji trunka vos kelis mėnesius. Tačiau nutraukus jų vartojimą po kelių mėnesių, visi menopauzės simptomai sugrįš. O juk norima, kad jie stabilizuotųsi organizme. Todėl pakaitinė hormonų terapija yra ilgalaikė, trunkanti apie 5–10 metų. Per šį laikotarpį pacientė turi nuolat lankytis pas savo gydytoją ginekologą, kad būtų stebima jos savijauta“, – pabėžė gydytoja akušerė-ginekologė S. Tumėnė.
Pakaitinė hormonų terapija ir ginekologinės ligos
PHT gali būti skiriama ir esant įvairioms ginekologinėms ligoms. Viena iš jų – pirminis kiaušidžių nepakankamumas arba priešlaikinis kiaušidžių išsekimas. Pasak gydytojos, kai kurioms vaisingo amžiaus moterims kiaušidės nustoja funkcionuoti gerokai anksčiau. Jei jos nori turėti mėnesines arba palaikyti normalią lytinių hormonų koncentraciją, visuomet pasiūloma pakaitinė hormonų terapija, mat ji atstoja kiaušidžių funkciją.
Dar kelios genetinės būklės, kai gali būti naudojama PHT – Ternerio sindromas, įgimta antinkščių hiperplazija, SERKAL sindromas. Jis moteriai nustatoma tuomet, kai jos kiaušidės nėra pilnavertės.
„Tokiu atveju pakaitinė hormonų terapija yra pradedama labai anksti ir gali tęstis daugelį metų. Ji reikalinga, nes padeda merginai turėti menstruacijas, antrinius lytinius požymius, pasiekti lytinę brandą“, – paaiškino gydytoja.
Pašaliniai poveikiai
Pakaitinė hormonų terapija gali sukelti trumpalaikius ankstyvus ir atokesnius (vėliau pasireiškiančius) pašalinius poveikius.
Greitieji pašaliniai poveikiai:
- Pykinimas
- Audinių paburkimas, tinimai, kūno masės padidėjimas (dėl besikaupiančio skysčio audiniuose)
- Galvos skausmas
- Nuotaikų svyravimas
- Necikliniai (ne mėnesinių metu) kraujavimai iš gimdos
- Krūtų jautrumas, paburkimas.
Galimi ir atokesni PHT pašaliniai poveikiai, kurie gali pasireikšti daug vėliau, t. y., padidėja:
- krūties vėžio rizika
- endometro vėžio rizika
- tromboembolijų rizika
- kepenų, tulžies pūslės patologijų rizika
„Tačiau šios rizikos pasireiškia ne visais atvejais. Rizika yra kiek didesnė, naudojant mono estrogeno terapiją. Naudojant hormonų kombinaciją, minėtos rizikos sumažėja“, – patikino gydytoja akušerė-ginekologė S. Tumėnė.
