Kaunietei Ramunei neseniai buvo atlikta gastroskopija – virškinamojo trakto gleivinės apžiūra. Kadangi buvo planuota atlikti ir biopsiją, pacientei gydytoja pasiūlė tyrimą atlikti su narkoze. Ramunė sutiko.
„Vaikystėje man ne kartą buvo atliekamas šis tyrimas – „vamzdelio“ rijimą prisimenu kaip labai nemalonią patirtį. Todėl šįkart iš tiesų jaudinausi. Vis dėlto ir dėl narkozės nebuvo ramu – nesu jos turėjusi, neįsivaizdavau, kaip jausiuosi per tyrimą ir po jo“, – pasakojo moteris.
Visgi kalbėdama apie procedūrą ir savijautą po jos Ramunė šypsojosi.
„Viską galiu pasakyti vienu sakiniu: užmigau ir atsibudau jau po tyrimo“, – sakė ji ir pridūrė, jog nuo šiol, esant galimybei, žarnyno ir skrandžio tyrimus rinksis tik su narkoze.
„Jei yra galimybė nekentėti, tai kodėl nepasinaudoti?“ – savo nuomonę išsakė moteris.
Medikams jau tapo įprasta paskyrus tyrimą su pacientu aptarti ir galimybę jį atlikti taikant anesteziją. Juolab, kad dalį tyrimų su narkoze pacientui kompensuoja Valstybinės ligonių kasos.
„Tyrimų su narkoze tik daugės“, – įsitikinusi Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja anesteziologė reanimatologė Jolanta Daugėlė. Su medike kalbėjomės apie tai, koks narkozės poveikis pacientams ir ką reikėtų žinoti ruošiantis medicininei procedūrai, kurioje bus taikoma šiuolaikinė anesteziologija.
Suprasti akimirksniu
- Anestezija – trumpalaikis jutimo nebuvimas.
- Anestezija susideda iš trijų komponentų: miego, raumenų atpalaidavimo ir skausmo numalšinimo.
- Narkozę atlieka medikas – gydytojas anesteziologas, ir anestezijos slaugytoja paskaičiuojantis vaisto dozę, atliekantis procedūrą ir vėliau stebintis paciento būklę procedūros ar operacijos metu.
- Prabudimas po anestezijos ypač lengvas ir be skausmo.
- Ši procedūra saugi, žinoma, komplikacijų, taip pat ir mirties rizika išlieka.
- Anestezija negali būti taikoma išimtiniais atvejais, pvz., dėl labai didelio nutukimo, įvairių kitų lėtinių ligų.
- Vienas dažniausių klausimų apie narkozę – ar dažnai ją gaunant nepablogės atmintis. Tyrimai rodo, kad, kadangi anestezija yra ne fiziologinis, o dirbtinis miegas, vadinasi, kažkoks poveikis gali būti. Vis dėlto ryškių pokyčių nėra nustatyta.
Per 20 metų – negrįžtami pokyčiai
„Pirmąjį kolonoskopijos tyrimą, kuris pacientui buvo atliekamas su narkoze, pamačiau Vokietijoje prieš 20 metų ir niekaip nesupratau, kam tai reikalinga, nes Lietuvoje tas buvo daroma be nuskausminimo. Šiandien mes pasiekėme kitą lygmenį – bet kokios intervencijos atliekamos su nuskausminimu. Klausimas, ar tikrai visada to reikia?“, – sakė gydytoja anesteziologė reanimatologė J.Daugėlė.
Pasak jos, medicininių tyrimų, kuriuose taikoma anestezija, daugėja pirmiausia dėl to, kad tai – ligų prevencijos ir profilaktikos, kitaip tariant – programiniai tyrimai. Taip pat dėl to, jog prioritetu tapo ir pacientų komfortas.
„Rūpinamasi, kad pacientas nevengtų šito (kolonoskopijos – 15min past.) tyrimo atlikti. Todėl rūpinamasi, kad maksimalus komfortas būtų užtikrintas“, – kalbėjo medikė.
Neretai, kalbant apie narkozę, galima išgirsti pasvarstymų ir nerimo dėl galimų pasekmių. Tačiau gydytoja anesteziologė reanimatologė užtikrina – viskas saugu.
„Vienintelė rizika – jeigu paciento sveikata apskritai nėra gera. Pvz., jis turi lėtinių gretutinių ligų: serga lėtinėmis širdies ligomis, turi didelio laipsnio nutikimą, sunkiai kontroliuojamą astmą ir kitas nekontroliuojamas lėtines ligas. Tokiu atveju anesteziologinio nuskausminimo ambulatorinėmis sąlygomis (atliekant tyrimą – 15min past.) taikyti negalima.
Toks nuskausminimas tokiu atveju taikomas tik stacionare. Žinoma, visuomet galima tyrimą atlikti ir be nuskausminimo. Tai buvo daroma daugybę metų. Taip, to komforto neturi pacientas, bet tyrimo galimybė visada yra“, – pažymėjo medikė.
Ruošiantis tyrimui reikėtų laikyti nustatytų reikalavimų – kiekvieno tyrimo atveju apie tai pacientą turėtų informuoti jį paskyręs gydytojas. Pvz., prieš atliekant kolonoskopiją pagal tam tikrą grafiką pacientas turi išgerti skirtus medikamentus ir tam tikrą kiekį skysčių, žarnynas turi būti švarus.
„Esminis momentas – 4 val. iki tyrimo pacientas turi būti negėręs jokių skysčių, t.y. kavos, arbatos, vandens. Tai, jeigu tyrimas paskirtas, tarkime, 14 val., nuo 10 val. pacientas negali vartoti skysčių, nes tyrimo metu skrandis turi būti tuščias. Tai svarbu ne tik tyrimui, bet ir narkozei, nes labai svarbus saugumo klausimas, kad būtų išvengta bet kokių komplikacijų“, – kalbėjo J.Daugėlė.
Paprastai tokiu atveju naudojamas bendrasis anestetikas propofolis. Gydytojos teigimu, per savo daugiau nei 20-ies metų darbo praktikąjai neteko susidurti su pacientu, kuriam būtų pasireiškusi alerginė reakcija.
„Mes esame viskam pasiruošę“
Ar galimybė rinktis medicininius tyrimus su narkoze padeda pacientams drąsiau tirtis?
„Bijoti intervencinio tyrimo yra normali žmogaus reakcija. Taip pat normalu bijoti ir narkozės. Tai nėra ledų porcija – suvalgei ir viskas. Tiriantis su narkoze yra rizikos. Nors, pvz., kolonoskopijos tyrimas dažniausiai trunka iki pusvalandžio, bet komplikacijų negali numatyti. Todėl mes turime būti pasiruošę visiems atvejams. Todėl nerimas tarp pacientų, net ir taikant narkozę, pasitaiko: vieniems jis labiau išreikštas, kitiems – mažiau. Man regis, blogiau už nerimą, kai pacientas yra nekritiškas ir nieko nebijo“, – kalbėjo gydytoja anesteziologė ir priduria:
„Teoriškai komplikacijų gali nutikti kiekvienam pacientui. Lygiai kaip išėjus pažaisti krepšinio – kažkas iš treniruotės gali negrįžti. Žinoma, tyrimo su narkoze metu mes turime visas priemones, kad būtų išvengta sunkesnių komplikacijų. Per mano darbo metus yra buvę, kai narkozę gavusiam pacientui negalėjome atlikti tyrimo, kai įvyko laringo spazmas – tu turi nutraukti tyrimą arba net negali jo pradėti. Įvertini, kad pacientui viskas gerai, bet pasirodo, kad ne.“
Anot gydytojos, pasitaiko, kai pacientai sugudrauja arba nepasako, kad neseniai pavartojo skysčių arba dėl organizmo ypatumų skrandis būna pilnas ir gali būti skrandžio turinio užtekėjimas į kvėpavimo takus, kas vadinasi, skrandžio turinio aspiracija.
„Tai – labai didelė komplikacija. Tam tyrimo metu ir yra gydytojas anesteziologas, kad įvertintų galimas rizikas ir viską saugiai padarytų. Žinoma, mes esame viskam pasiruošę, bet nenumatytų atvejų 100 proc. išvengti negali“, – pabrėžė J.Daugėlė.
Nauja pacientų karta keičia seną tvarką
Ji įsitikinusi – ateityje narkozė bus taikoma, atliekant daugelį medicininių tyrimų, procedūrų: „Jūs turbūt atsimenate, kad, kai mums taisė dantis, net diskusijų nebuvo, kad pacientas gali neišsižioti ir panašiai. Šiandien situacija kitokia – ir vaikų elgesys, ir tėvų požiūris yra visai kitoks. Iš tų vaikų užaugs jauni žmonėms, kurie netoleruos jokių intervencijų be nuskausminimo.
Kalbant apie galimą narkozės poveikį, vienareikšmiško atsakymo nėra. Aš neturiu atsakymo, ar tikrai kiekvienam tyrimui reikia narkozės, ypač jei jos reikia vien dėl mūsų jaučiamo nerimo... Taip, kolonoskopijas išties yra nemalonus tyrimas pirmiausia dėl etinių dalykų, yra ir skausmo komponentas. Nors tikrai pažįstu žmonių, kurie pasidarė jį be narkozės, ir sakė, kad nieko baisaus. Visgi, nereikėtų pamiršti, kad daug metų jis buvo atliekamas be nuskausminimo.“
-
Gydytojas anesteziologas-reanimatologas: „Skausmo niekaip nepamatuosi ir neištirsi. Todėl paciento labai daug klausinėjame“
-
Anesteziologas A.Macas – apie tai, kad prieš narkozę neatsilaikytų net Schwarzeneggeris, pacientų pokštus ir įspūdingas operacijas
-
Anesteziologė – apie nuskausminimo būdus odontologijoje: narkozė vis dar apipinta mitais
