Tačiau dietologija yra nepaprastai plati sritis ir šios srities medicinos gydytojams tenka specializuotis kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje. Todėl svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas, kurias dažnas painioja.
Dietologija – medicinos mokslų šaka, tirianti organizmo maistinių medžiagų ir energijos poreikį bei mitybos koregavimą specialiomis dietomis gydant įvairias ligas.
Gydytojas dietologas yra medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo dietologo profesinę kvalifikaciją (išsilavinimas: 7 metų universitetinės medicinos studijos ir 3 metų dietologijos rezidentūra).
Gydytojas dietologas vykdo asmens sveikatos priežiūrą, kuri apima maistinių medžiagų ir energijos pokyčių organizme nustatymą bei mitybos koregavimą specialiomis dietomis, maistinių medžiagų bei energijos stokos ir pertekliaus prevenciją, sveikų ir sergančių asmenų mitybos ypatumus.
Dietistas yra sveikatos priežiūros specialistas, įgijęs dietisto profesinę kvalifikaciją kolegijoje, baigęs 3 metų dietetikos studijų programą.
Dietistas nėra gydytojas, todėl gydymo rekomendacijų nesuteikia, bet gali dirbti komandoje su gydytoju dietologu. Dietistai kontroliuoja maisto produktų kokybę, sudaro tų įstaigų maitinimo kasdieninius planinius bei individualius valgiaraščius, tikrina dietinių patiekalų ruošimą, jų kokybę, maisto ruošimo skyriaus higieninę būklę. Moko maisto ruošimo skyriaus darbuotojus higienos reikalavimų.
Mitybos specialistai yra asmenys, išklausę kursus apie sveikos mitybos principus, galintys suteikti bendrus patarimus tik sveikos mitybos klausimais.
Geriausiai būtų, kad toks specialistas patarimų nedalintų, nes neturėdamas medicininio išsilavinimo ir negalėdamas įvertinti žmogaus sveikatos būklės, gali net labai stipriai pakenkti žmogui.
Gydytojai dietologai konsultuoja kūdikius, vaikus ir suaugusius, sergančius virškinimo sistemos, širdies ir kraujagyslių, endokrinologinėmis, onkologinėmis, inkstų, reumatologinėmis ligomis, mitybos nepakankamumu, nutukimu, turinčius valgymo sutrikimų, neurologinėmis, medžiagų apykaitos, odos, kvėpavimo sistemos ir kitomis ligomis. Taip pat prieš ir po skrandžio mažinimo ar apjuosimo operacijų, sportuojančius ir profesionalius sportininkus, norinčius subalansuoti mitybą ir pasirinkti bei tinkamai vartoti maisto papildus, norinčius saugiai ir sveikai padidinti kūno masę, turinčius antsvorio ir norinčius saugiai jį sumažinti bei pagerinti savo sveikatą, besilaukiančias ir maitinančias moteris bei sveikatai palankios mitybos klausimais.
Kaip matote, bene kiekvienam sergančiam būtina gydytojo dietologo konsultacija.
Dažniausiai, susirgus atliekami įvairūs tyrimai, procedūros, operacijos, skiriamas gydymas vaistiniais preparatais, o apie mitybos korekciją ne tik pacientai, bet, deja, ir kitų sričių gydytojai neretai pamiršta.
Gydoma pagrindinė liga, o mitybos korekcija neretai nustumiama į paskutinę vietą, dėl ko vystosi mitybos nepakankamumas, ilgiau gyjama, išsivysto komplikacijos ir ilgėja laiko ligoninėje laikas, taip pat, žinoma, ir prognozės.
Prisiskaitę populiariosios literatūros ar remdamiesi populiarių televizijos laidų rekomendacijomis, pacientai ima eksperimentuoti su maistu, neretai net badauti, taip apsunkindami esamą komplikuotą situaciją.
Dėl atliekamų tyrimų, operacijų dažnai pacientams neleidžiama valgyti ir gydymo įstaigose.
Atsakingai noriu įspėti, kad maistas gali ir padėti, ir pakenkti, todėl susirgus bet kuria liga pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją dietologą dėl mitybos korekcijos.
Maistas yra ir statybinė mūsų organizmo medžiaga. Sumažinus bent 5 proc. per didelį svorį, gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas, gliukozės kiekis kraujyje, sumažėti vartojamų vaistų nuo, pvz., diabeto ar hipertenzijos ir kt. ligų dozės arba išvis jų nebereikėti.
Pavyzdžiui, diagnozavus cukrinį diabetą, pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į gydytoją dietologą dėl mitybos korekcijos ir tik tada, parinkus dietą, siunčiamas endokrinologui, kad paskirtų medikamentinį gydymą, o ne atvirkščiai, kaip dažnai vyksta.
Neretai sulaukiu pacientų, kurie 20 ir daugiau metų serga cukriniu diabetu ir nežino kas tie angliavandeniai, kur jų yra, kokiais kiekiais gali juos valgyti. Išsigandę diagnozės pirma atsisako daugelio maisto produktų įskaitant net vaisių, uogų ir daržovių. Tokiu atveju subalansuoti dietą tampa beveik neįmanoma, dėl ko ilgainiui, pacientų teigimu, žmogus pradeda „valgyti bet ką“.
Neretai, kai pacientai kreipiasi dėl svorio korekcijos, išsiaiškinu ir daugiau sveikatos problemų, todėl byra svarbu skirti gydomąją dietą.
Raginu žmones konsultuotis su gydytojais dietologais, o ne „patarėjais visais klausimais“, nuomonės formuotojais ar sporto treneriais.
Konsultuodama profesionalius sportininkus bei mėgėjus susiduriu su daugybe mitų, kuriuos dalina treneriai. Vienas iš tokių, kad norintiems sumažinti svorį, draudžia gerti net vandenį, kad tik svarstyklės rodytų mažiau kilogramų arba skiria labai mažo kaloringumo ir didelio baltymų kiekio dietas, neretai jas papildydami baltymų ar amino rūgščių papildais.
Baltymai, kaip žinia, suteikia žmogui sotumo ir dėl to norisi mažiau valgyti. Tačiau per mažo kaloringumo dietos lėtina medžiagų apykaitą, jų metu netenkama visų pirma liesosios kūno masės, skysčių, o ne riebalinio audinio. Nustojus laikytis tokios dietos, svoris grįžta su kaupu.
Žinoma, trumpalaikis tikslas bus pasiektas – svarstyklių rodyklė rodys mažiau kilogramų, bet jei svoris vėl padidėjo, reiškia vėl per daug valgai. Peršamas kaltės jausmas, bet nesuformuojami nauji valgymo įpročiai, kurie remtųsi sveikatai palankios mitybos principais.
Iš tikrųjų reikėtų siekti atsikratyti perteklinės riebalų masės, o liesosios bei skysčių kiekį padidinti. Tai nebus populiaru, kadangi liesoji masė yra žymiai sunkesnė nei riebalų ir svarstyklių rodyklė, ėmus intensyviai sportuoti, pradžioje netgi pakyla į viršų, nes raumuo „išsipučia“, padidėja daug greičiau, nei sudeginami riebalai.
Be to, perteklinis baltymų kiekis, ypač jų papildai, gali rimtai sužaloti kepenis ar inkstus ir, deja, pastaruosius negrįžtamai.
Per savo, kaip gydytojos praktiką, teko matyti ne vieną jauną aktyvų žmogų, kuris tokiu būdu susirgo inkstų nepakankamumu, reikėjo dializuoti ir laukė inkstų persodinimo. Teko nutraukti ir sportinę karjerą.
Kitas pavyzdys – į mane dažnai kreipiasi jauni vyrai, kurie norėdami „užsiauginti raumenis“ ir, vadovaudamiesi trenerių rekomendacijomis – didinti baltymų kiekį maiste bei vartoti baltyminius maisto papildus, norimo rezultato nepasiekia.
Ėmus aiškinti, kad sportuojant nereikia didinti baltymų kiekio, o būtina teisingai paskirstyti ir tinkamais kiekiais vartoti sudėtinius angliavandenius, sportuojantys nustemba, nes juk treneris uždraudė ir kruopas, ir virtą bulvę, ir pilno grūdo miltų produktus, o neretai ir vaisius su uogomis.
-
Penkių pirštų taisyklė: ekspertai atskleidė, kiek kartų per savaitę reikia mankštintis, kad senėtume lėčiau
-
Milana Jašinskytė – apie užsidarymą „urve“ ir aukštyn kojomis apvirtusį gyvenimą: „Daug pokyčių“
-
Minime Europos sveikos mitybos dieną: ką kiekvienas turime žinoti apie sveiką ir subalansuotą mitybą?
Taigi, skiriant dietą neužtenka tik domėtis dietomis, privalu išmanyti ir žmogaus fiziologiją, organizme vykstančius biocheminius procesus, sugebėti įvertinti žmogaus sveikatos būklę. O tai, kaip žinia, gali sugebėti tik gydytojas. Todėl kiekvienas specialistas, ar tai būtų treneris, dietologas ar batsiuvys, turėtų užsiimti tik savo kompetencijų nulemtu darbu ir nelįsti į kito daržą, kad niekam nepakenktų.
Neretai gydytojai dietologai, atvykus pacientui, išgirsta: „Ko gi daugiau pas jus eičiau, jei ne dėl per didelio svorio“.
Tačiau gydytojas dietologas, kaip ir bet kuris kitos srities gydytojas, pirmiausia turi įvertinti paciento sveikatos būklę, surinkdamas ligų anamnezę (kokiomis ligomis pacientas serga, sirgo, kokios operacijos buvo darytos, kokius vartoja vaistus ar maisto papildus), įvertindamas laboratorinius tyrimus, taip pat mitybos anamnezę (valgymo dažnį, kiekius, maisto produktų pasirinkimus bei įvairovę), išsiaiškinti darbo, miego režimą, fizinio aktyvumo lygį ir pan. Todėl kreipdamiesi į gydytoją dietologą, pacientai turėtų pasiruošti vizitui ir su savimi turėti bent 1 ar 2 savaičių savo mitybos dienyną (kada, ką ir kokį kiekį suvalgė), žinoti arba atsinešti vartojamus vaistus, papildus, tyrimų rezultatus, ligos išrašus.
Gydytojai dietologai taip pat konsultuoja kūdikius, vaikus ir suaugusius tiek ambulatoriškai, tiek stacionare.
Pavyzdžiui, būna gimsta naujagimis su neišsivysčiusiu žarnynu ar operacijos metu pašalinamas, tarkim, skrandis ir/ar žarnynas, tokiu atveju taip pat turime užtikrinti paciento mitybą. Arba pvz., po insulto ar galvos traumos žmogus yra be sąmonės arba būna sutrikęs rijimas, jam taip pat būtina užtikrinti mitybą per zondą arba į veną skiriami specialios paskirties tirpalai.
Taigi, dietologija išties nepaprastai plati sritis.
Galiu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu situacija ėmė keistis ir žmonės į gydytoją dietologą kreipiasi net neturėdami sveikatos problemų, norėdami užbėgti joms už akių ir subalansuoti savo mitybą. Vis dažniau tuo tikslu ir tėveliai atveda savo atžalas. Taip pat dažniau ir kitų sričių gydytojai ėmė siųsti dietologo konsultacijai pacientus, sergančius įvairiomis ligomis.
