Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriuje gydomi pacientai susiduria su ypatingu režimu – hemodializės procedūrai jie turi atvykti tris kartus per savaitę, kuri gyvybiškai būtina ir turi būti atliekama reguliariai, kiekviena procedūra trunka apie keturias valandas.
„Siekiant užtikrinti patikimą, saugią ir ilgalaikę prieigą hemodializės procedūroms, pacientams chirurginiu būdu suformuojama arterioveninė fistulė – jungtis tarp arterijos ir venos, įprastai rankos srityje, – paaiškina Jūratė Ezelskienė, Nefrologijos klinikos slaugos vadovė. – Sujungus arteriją ir veną, padidėja kraujo tėkmė venoje, todėl ji tampa stipresnė ir pakankamai didelė, kad būtų galima aparato pagalba paimti kraują, atlikti hemodializės procedūras.“
Slaugytojai portatyviniu ultragarso aparatu gali echoskopuoti sudėtingas arteriovenines jungtis, sukurtas hemodializei atlikti, skyriuje, prie paciento lovos, išvengdami papildomo paciento transportavimo radiologiniams tyrimams. Tai ne tik taupo laiką, bet ir užtikrina didesnį pacientų komfortą. „Tai didina slaugytojų savarankiškumą, kompetenciją ir profesionalumą“, – sako J. Ezelskienė.
Paramos būdu gautas aparatas ypatingai naudingas pacientams, turintiems sudėtingą fistulę ar fiziškai stambesnes rankas – slaugytojai gali tiksliau parinkti adatų dydį, įvedimo gylį ir vietą, užtikrindami kokybišką procedūrą.
„Anksčiau dūrimo vietą vertindavome auskultacijos ir čiuopimo būdu, tad kartais prireikdavo ne vieno dūrio, kol pataikydavome į tinkamą vietą fistulėje, – teigia Ona Paškevičienė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriaus vyr. slaugytoja-slaugos administratorė. – Kiekviena papildoma intervencija ne tik gali suteikti papildomą skausmą pacientui, tačiau ir didinti komplikacijų bei infekcijos riziką.“
Dializei suformuotos fistulės gali užsikimšti. Ši komplikacija dažniausiai atsiranda dėl kraujo krešulių susidarymo arba kraujagyslių susiaurėjimo (stenozės) fistulės vietoje. „Šios problemos ne tik sumažina kraujo tėkmę, kuri gali trukdyti dializės procesui, bet ir apsunkina slaugytojų darbą, kelia diskomfortą pacientui“, – paaiškina O. Paškevičienė.
Turimas tėkmių registratorius slaugytojoms padeda nustatyti, ar kraujo srautas yra pakankamas, kad dializė vyktų efektyviai, ar nėra recirkuliacijos požymių fistulėje, kas galėtų pabloginti atliekamos procedūros kokybę. „Reguliarus kraujo tėkmės stebėjimas padeda užtikrinti, kad fistulė būtų tinkamos būklės, leidžia greičiau pastebėti problemas bei imtis priemonių, kad būtų išvengta komplikacijų“, – pabrėžia O. Paškevičienė.
J. Ezelskienė teigia, kad ši nauja įranga suteikia galimybę dirbti greičiau, efektyviau ir patogiau. „Nauji metodai leidžia slaugytojams profesionaliai vertinti arterioveninės jungties hemodializei būklę, diagnozuoti komplikacijas procedūros metu, užtikrinti sklandų ir ilgalaikį arterioveninių fistulių funkcionavimą, o tai gali padėti išvengti ilgos hospitalizacijos, sumažinti centrinės venos durių ir su tuo susijusių komplikacijų skaičių.
Mažėja stresas slaugytojoms, taupomas medikų laikas, o pacientai gauna kokybiškesnę priežiūrą
Turint galimybę naudotis portatyviniu ultragarso aparatu skyriuje mažėja stresas slaugytojoms, taupomas medikų laikas, o pacientai gauna kokybiškesnę priežiūrą“, – mintimis dalijasi Nefologijos klinikos slaugos vadovė.
„Slaugytojų, dirbančių su pacientais, kuriems atliekamos hemodializės, kasdienybė reikalauja aukšto profesionalumo, todėl kiekviena naujovė, suteikianti galimybę optimizuoti procedūrų atlikimą, labai vertinga“, – pažymi Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Detoksikacijos skyriaus vadovė prof. Edita Žiginskienė.
