Kasmet pasaulyje ši klastinga liga nustatoma daugiau nei pusei milijono pacienčių, o Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta apie 500 moterų. Šiuo metu vis daugiau mokslinių tyrimų aiškina, kodėl kai kurie užsikrėtę ŽPV virusu susiduria su vėžio rizika, o kiti – ne.
„Nors ŽPV yra pagrindinis rizikos veiksnys gimdos kaklelio vėžiui, tačiau ne visi, užsikrėtę šiuo virusu, suserga vėžiu, todėl drąsiai galima teigti jog ŽPV viruso nešiojimas nėra tiesioginė gimdos kaklelio vėžio diagnozė. Mūsų organizmas turi galingą imuninę sistemą, kuri dažnai sėkmingai kovoja su virusu. Daugumos žmonių, užsikrėtusių ŽPV, organizmas sugeba natūraliai pašalinti infekciją ir tik mažai daliai iš jų išsivysto gimdos kaklelio vėžys", – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Bareikienė.
Kas yra ŽPV?
ŽPV yra virusinė infekcija, kurią sukelia žmogaus papilomos virusai. Ja užsikrėsti gali visi, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus. Dažnai ŽPV užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų, niekuo nesiskundžia tačiau yra infekuoti (viruso nešiotojai), t. y. virusą gali perduoti kitiems. ŽPV infekcija lieka organizme ir dažnai sukelia lėtinį uždegimą ar įvairias sveikatos problemas, kurios priklauso nuo ŽPV tipo (vienu metu užsikrėsti galima ne vienu, o net keliais ŽVP tipais). Svarbu žinoti, kad ne visi ŽPV tipai yra susiję su gimdos kaklelio vėžiu. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, tik keli – dažniausiai 16 ir 18 tipų – yra susiję su didesne rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Jie sudaro apie 70% visų gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje. Net jeigu žmogus užsikrečia šiais virusais, tai nereiškia, kad jis tikrai susirgs vėžiu. Daugelis žmonių, užsikrėtusių ŽPV, išgyvena trumpalaikę infekciją, kuri, praėjus tam tikram laikui, pašalinama iš organizmo ir nesukelia jokių sveikatos problemų. Tik nedidelė dalis infekuotų žmonių patiria ilgalaikes, lėtines infekcijas, kurios gali sukelti gimdos kaklelio displaziją – nenormalių ląstelių augimą, kuris, nesigydant, gali išsivystyti į vėžį.
Gausi lytinių partnerių kaita didina riziką
Kiekvienas naujas lytinis partneris gali padidinti galimybę užsikrėsti ŽPV, nes virusas perduodamas tiesioginio odos ar gleivinės kontakto metu.
Tyrimai rodo, kad asmenys, turintys daugiau lytinių partnerių, dažniau užsikrečia įvairiais ŽPV tipais, o tai gali padidinti riziką ne tik susirgti gimdos kaklelio vėžiu, bet ir kitais su ŽPV susijusiais vėžiais – pavyzdžiui, išangės, gerklų ar lytinių organų. Dažnas lytinių partnerių keitimas gali sumažinti ir imuninį atsaką ŽPV, nes infekcija gali būti perduodama ir/arba iš naujo įgyjama.
Taip organizmas nesugeba užbaigti kovos su jau turimu virusu prieš užsikrėsdamas nauju. Skaičiuojama, kad net 8 iš 10 žmonių yra turėję ŽPV virusą, o juo galima užsikrėsti ne vieną kartą per gyvenimą. Ilgesnė ŽPV infekcija gali sukelti displaziją ir, ilgainiui, vėžį. Norint sumažinti riziką, svarbu praktikuoti saugų lytinį elgesį, naudoti apsaugos priemones ir reguliariai tikrintis pas ginekologą bei pasikonsultuoti su gydytoju nedelsiant, jeigu atsiranda bet kokie neįprasti simptomai.
Padeda stipri imuninė sistema
Pasak gydytojos Eglės Bareikienės, svarbų vaidmenį kovojant su ŽPV infekcija atlieka imuninė sistema. Tyrimai rodo, jog kai kurios moterys ir vyrai sugeba visiškai atsikratyti infekcijos dėl stiprios imuninės sistemos reakcijos. Žmonėms su silpnesne imunine sistema, pavyzdžiui, sergantiems ŽIV, infekcija gali tapti lėtine, ir dėl to kyla didesnė rizika, kad ŽPV sukelti ląstelių pokyčiai virs gimdos kaklelio vėžiu. Netinkama mityba, stresas ir lėtinės ligos irgi gali susilpninti organizmo gebėjimą kovoti su ŽPV infekcija.
Net ir ilgalaikė ŽPV infekcija ne visada sukelia vėžį. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tik tam tikri rizikos veiksniai kaip rūkymas, ilgalaikis užsikrėtimas tam tikrais ŽPV tipais ir genetinis polinkis – gali padidinti tikimybę, kad infekcija vystysis į vėžį. Rūkymas, pavyzdžiui, gali susilpninti vietinį imuninį atsaką gimdos kaklelyje, todėl virusas gali lengviau sukelti ląstelių pokyčius. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genų variantai gali padidinti riziką vystytis vėžiui esant ilgalaikei ŽPV infekcijai.
Skiepijamasis, saugus seksas ir reguliari patikra
Gimdos kaklelio vėžys neturi jokių simptomų ir neatsiranda staiga, todėl ankstyva diagnostika šiuo atveju yra ypatingai svarbi. Papanicolaou (Pap) ir ŽPV testai leidžia anksti nustatyti pakitusias ląsteles, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Remiantis moksliniais tyrimais, moterys, reguliariai atliekančios šiuos patikrinimus, turi didesnę tikimybę užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui. Be to, vakcinacija nuo ŽPV yra labai efektyvi priemonė, padedanti užkirsti kelią infekcijai ir sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką. PSO duomenimis, vakcinacija nuo ŽPV gali sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičių iki 90 proc.
„Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą ir sveiką gyvenimą. Reguliari profilaktinė patikra leidžia laiku aptikti galimus pakitimus ir imtis veiksmų užkertant kelią ligos progresavimui. Tad skiepijamasis, saugus seksas ir reguliari patikra yra geriausia apsauga norint išvengti gimdos kaklelio vėžio“, – pabrėžia gydytoja E.Bareikienė.
Lietuvoje moterys gali pasinaudodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa ir reguliariai profilaktiškai pasitikrinti dėl šios ligos. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys sėkmingai išgydomas, todėl Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistai skatina moteris rūpintis savimi ir nepamiršti reguliariai tikrintis.
