„Deja, bet keturiasdešimtmečius ar penkiasdešimtmečius ištinkantis miokardo infarktas jau seniai nebestebina. Lietuva kasmet netenka keliolikos tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų. Tai turi neigiamos įtakos ne tik šalies ekonomikai, bet ir genofondui – laidojame tuos, kurie dar galėtų gyventi ir dirbti, auginti vaikus bei anūkus“, – komentuoja prof. O. Dobilienė.
Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2023 m. šalyje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (52,1 proc.) visų mirusiųjų. Tai sudaro apie 19,3 tūkst. žmonių.
Situacija kelia klausimų
Pasak kardiologijos profesorės, labiausiai ŠKL lemia tokie rizikos veiksniai, kaip mažo tankio lipoproteinų (MTL), vadinamo „blogojo“, cholesterolio padidėjimas kraujyje, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, cukrinis diabetas, genetinis polinkis sirgti ŠKL. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į nutukimą, neaktyvų gyvenimo būdą bei oro užterštumą.
„Kai klinikose sutinkame vis jaunesnius pacientus, sergančius miokardo infarktu, ir susiduriame su komplikuotais atvejais, kyla dvejopos mintys. Iš vienos pusės, Lietuvoje turime puikią Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, pagal kurią nuodugniai ištiriami nuo 40 - 60 metų gyventojai, nustatoma jų ŠKL rizika ir skiriamas gydymas aukščiausios rizikos pacientams. Taip pat turime puikiai veikiančią klasterių sistemą – kai miokardo infarktu ar insultu sergantis žmogus per trumpiausią laiką gali pasiekti tą gydymo įstaigą, kur jam bus suteikta specializuota medicinos pagalba. Bet, deja, to nepakanka“, – sako prof. O. Dobilienė.
Pasak jos, priežasčių yra daug. Nors turime ir galime daug informacijos rasti internete apie sveikos gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo principus ir naudą, bet racionalią medicinos įrodymais grįstą informaciją gali suteikti tik gydytojas.
„Turime kelti klausimus, kokius tikslus turi pasiekti asmuo, kad aterosklerozės sukeliamos ligos neprogresuotų ar pasireikštų vėliau, kad būtų galima išvengti miokardo infarkto. Kodėl neefektyvūs papildai, kodėl tik kelerius metus skiriamas gydymas stabilizuoja aterosklerozines plokšteles ir kodėl „blogojo“ cholesterolio koncentracija pacientams gali būti rekomenduota mažinti iki skirtingo lygio? Kodėl sunku gydyti dislipidemiją – padidėjusią cholesterolio koncentraciją – nes jos nejaučiame, o neretai atsiradę simptomai priskiriami medikamentų šalutiniam poveikiui“, – vardija prof. O. Dobilienė.
Kaip sumažinti ŠKL riziką ir padėti pacientams?
Kardiologijos profesorės teigimu, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ypač su tuo jau susidūrusiems pacientams, būtina ne tik paskatinti juos laikytis subalansuotos mitybos, keisti sėslų gyvenimo būdą į aktyvesnį, mesti rūkyti, bet ir užtikrinti tinkamą MTL cholesterolio, gliukozės bei kraujo spaudimo kontrolę. Pastarieji faktoriai sunkiai įmanomi be medikamentinio gydymo.
„Pavyzdžiui, daugeliui didesnės rizikos pacientų siekiama „blogąjį“ cholesterolį sumažinti bent 50 proc., t. y. mažiau 1,4 mmol/l. Tam pasiekti skiriame dideles statinų arba ir statinų, ir cholesterolio rezorbciją žarnyne slopinančio ezetimibo. Neretai pacientai didelių dozių statinų bijo vartoti, neretai netoleruoja ar yra ir medicininių kontraindikacijų. Problema – vien tik vieno ezetimibo jiems neužteks, nes jis „blogąjį“ cholesterolį gali sumažinti vos 18-20 proc. Kito pasirinkimo klinikinėje praktikoje ir nebeturime – nėra kitų kompensuojamų cholesterolio kiekį mažinančių vaistų. Paradoksas, nes juk ŠKL yra pirmoje vietoje Lietuvoje pagal mirčių priežastis, vidutinė ypač vyrų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje“, – dalijasi prof. O. Dobilienė.
Vienas iš efektyvesnių sprendimų tokioje situacijoje būtų skirti inovatyvius vaistus, kurie yra injekuojami. Vieni jų skiriami pora kartų per mėn., naujesni – tik du kartus per metus, jie veikia specifinį baltymą, užtikrina greitesnį „blogojo“ cholesterolio pašalinimą iš organizmo. Deja, Lietuvoje šie vaistai vis dar nėra kompensuojami, tad pasirinkti tokį gydymą gali ne kiekvienas.
„Tarptautiniuose kardiologijos kongresuose pristatomi inovatyvių vaistų efektyvumo duomenys. Šie vaistai yra kompensuojami daugelyje šalių, įskaitant kaimynines šalis – Latviją, Estiją, Lenkiją. Tačiau Lietuvoje juos gali pasirinkti tik didesnes pajamas turintys pacientai“, – sako kardiologijos profesorė.
Gydymas inovatyviais vaistais gali atsieiti kelis šimtus eurų per mėnesį, tad mažesnes pajamas turintys ŠKL pacientai retai kada svarsto tokią galimybę. Nors lėtinėmis ligomis sergantys pacientai neretai išsikovoja efektyvesnius gydymo metodus įvairių pacientų organizacijų pagalba, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis tą padaryti yra gerokai sunkiau.
„Mūsų pacientai dažnai miršta staiga, jie net neturi galimybės išsakyti savo problemų, neturi tokios prabangos – ilgai kalbėti apie savo problemas ir laukti, kol jiems bus prieinamas gydymas inovatyviais vaistais. Tą turime daryti mes – medikai. Tiek pirminės prevencijos tikslu, didžiausios rizikos pacientams, tiek jau persirgusiems miokardo infarktu, kad išvengtų pakartotinio infarkto ar ir mirties – turi būti skiriamas visame pasaulyje pripažintas gydymas.
Kai mes gydome jau komplikacijas patyrusį pacientą – kai jam tenka atlikti širdies operaciją, kai vystosi širdies nepakankamumas – tai ne tik žmogus praranda pilnaverčio gyvenimo kokybę, bet ir visuomenei bei medicinos sistemai išauga našta netenkant darbingo amžiaus žmonių, kurie papildo neįgaliųjų gretas. Geresnis inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje sergamumą ŠKL situaciją pakeistų į gerąją pusę, nes galėtume užtikrinti efektyvesnį pacientų gydymą ir sumažintume jų mirtingumą“, – reziumavo O. Dobilienė.
