Legendos dėl „magnetinių“ skiepų nenyksta: kodėl įvairūs daiktai limpa prie rankos?

Internete gaivinama legenda, esą nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės įsimagnetina ir tariamai ima traukti metalinius šaukštus, samčius ir net dėžutes. Ši melagiena jau ne kartą buvo paneigta moksliniais argumentais. Gebėjimas išlaikyti prikibusius metalinius daiktus aiškinamas riebia oda, kremu, limpančia medžiaga ir pan.
Rodydama, esą po vakcinos jos ranka įsimagnetino, moteris išbandė įvairius daiktus, bet skiepai nuo COVID-19 tokio poveikio neturi
Rodydama, esą po vakcinos jos ranka įsimagnetino, moteris išbandė įvairius daiktus, bet skiepai nuo COVID-19 tokio poveikio neturi / Ekrano nuotr. iš „Facebook“

Išbandė net samtį

Vienos „Facebook“ vartotojos iš Lietuvos neseniai pasidalytame vaizdo įraše, kuris jau peržiūrėtas 10 tūkst. kartų ir sulaukė beveik 150 reakcijų, užfiksuotas kaip tik toks atvejis.

3 min. trukmės filmuke jauna moteris rusiškai pasakoja pasiskiepijusi pirma doze rusiškos vakcinos „Sputnik V“ ir demonstruoja tariamą jos poveikį.

Rodydama, esą po vakcinos jos ranka įsimagnetino, moteris išbandė įvairius daiktus, bet skiepai nuo COVID-19 tokio poveikio neturi
Rodydama, esą po vakcinos jos ranka įsimagnetino, moteris išbandė įvairius daiktus, bet skiepai nuo COVID-19 tokio poveikio neturi

Moteris rankšluosčiu perbraukia per savo žastą, nusausina arbatos šaukštelį ir jį prideda toje vietoje. Šis nenukrenta.

Tuomet paima valgomąjį šaukštą ir pakartoja tuos pačius veiksmus. Prie rankos pridėtas šaukštas taip pat laikosi. Po to – samčio eilė, tačiau jis, šiek tiek išsilaikęs prie žasto, nusmunka žemyn. Vos spėjusi sugauti virtuvės įrankį, eksperimentuotoja jį vėl prideda prie rankos, bet ši samčio nebetraukia.

„Limpa tik prie skiepo vietos, va čia buvo dūris“, – parodo įrašo herojė ir darsyk išbando samtį. Sunkesnis už šaukštus įrankis tik iš kelinto karto prilimpa prie žasto, bet ir vėl nenori laikytis.

Kitas eksperimento objektas – žirklės. Pridėjusi prie delno, moteris parodo jų dydį, taip pat nuvalo rankšluosčiu. Iš pradžių žirklės nekimba prie odos, bet po to laikosi ir gana neblogai – nekrenta net šiek tiek judinant ranką, tiesa, tik pridėjus prie konkrečios vietos.

Ekrano nuotr. iš rumble.com/Eksperimentų su tariamai po skiepo nuo COVID-19 įsimagnetinusiais žmonėmis būta ne vieno
Eksperimentų su tariamai po skiepo nuo COVID-19 įsimagnetinusiais žmonėmis būta ne vieno / Ekrano nuotr. iš rumble.com

„Kodėl taip?“ – retoriškai klausia moteris ir galiausiai paima metalinę dėžutę nuo sausainių. Jos dangtelis bene geriausiai atlaiko bandymą – iškart prilimpa prie odos, laikosi sukiojantis ir judinant ranką.

Pati dėžutė, nors ir ne taip tvirtai, irgi prikimba. Eksperimentas baigiamas su arbatos pakeliu, kurio viduje esama folijos. Jis taip pat prikimba prie odos ir laikosi dar geriau nei dėžutės dangtelis (tiesa, to priežastis gali būti pakelio dydis ir lengvumas).

Tokių eksperimentų būta daugybė, internete galima rasti ir vaizdo įrašų, ir nuotraukų, ir jų paneigimų. Kad vakcinos nuo COVID-19 (ypač tos, kurios paremtos informacine RNR) įmagnetina (neva dėl jose esančių mikroschemų), yra viena populiariausių sąmokslo teorijų apie šiuos skiepus.

Nėra magneto traukiamo metalo

Nė vienas iš įrašų su tariamai po skiepo įmagnetintais žmonėmis nepatvirtina magnetinės reakcijos ar kad vakcinose esama mikroschemų.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) teigimu, vakcinos buvo sukurtos kovoti su ligomis. Jos veikia stimuliuodamos imuninę sistemą gaminti antikūnus.

„COVID-19 vakcinos neskiriamos jūsų judėjimui stebėti, – rašoma CDC tinklalapyje. – Jose nėra pagamintų produktų, tokių kaip mikroelektronika, elektrodai, anglies nanovamzdeliai ir nanolaidiniai puslaidininkiai.

COVID-19 vakcinose nėra metalų, tokių kaip geležis, nikelis, kobaltas, litis ir retųjų žemių lydiniai. Juose nėra sudedamųjų dalių, kurios injekcijos vietoje gali sukelti elektromagnetinį lauką.“

Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūra, atsakydama į gyventojo klausimą dėl tariamai įmagnetintų žmonių, dar 2021 m. nurodė, kad šalyje naudojamų vakcinų klinikinių tyrimų metu „nebuvo pranešta apie nepageidaujamus reiškinius, atitinkančius aprašytą magnetinį reiškinį“.

Kai kuriose vakcinose yra nedidelis kiekis aliuminio, kuris magnetų netraukia. Oksfordo universiteto tyrėjų tikinimu, jis nekelia didesnės žalos nei aliuminis, esantis maisto produktuose ir geriamajame vandenyje.

„Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinose esama iRNR, lipidų, druskų, cukrų, pastarojoje – ir rūgščių bei rūgšties stabilizatorių. „Johnson & Johnson“ vakciną sudaro modifikuota peršalimo viruso versija, rūgštys, druskos, cukrūs ir etanolis. Nė viena iš šių sudedamųjų dalių nėra magnetinė ir, anot CDC, net jei būtų, vakcinos dozė yra per maža, kad magnetai bent priliptų prie pačios injekcijos vietos.

Merilendo universiteto medicinos mokyklos vaikų infekcinių ligų specialisto daktaro Matto Laurenso žodžiais, tai tiesiog neįmanoma dėl dydžio, kurio reikėtų mikroschemai.

„Antra, ta mikroschema turėtų turėti susietą maitinimo šaltinį, o šis energijos šaltinis turėtų perduoti signalą per mažiausiai colį raumenų, riebalų ir odos į nuotolinį įrenginį, kuris tiesiog neturi prasmės“, – aiškino jis.

123RF.com nuotr./Lustas
Lustas / 123RF.com nuotr.

Pasak knygos „Sąmokslo teorijos: slaptumas ir galia Amerikos kultūroje“ autoriaus Marko Fensterio, yra daug dalykų, kuriuos valdžia gali panaudoti mums sekti, – telefonus, kreditines korteles ir pan. Tad skiepai turėtų kelti mažiausiai rūpesčių.

COVID-19 vakcinos leidžiamos adatomis, kurių vidinis skersmuo svyruoja nuo 0,26 iki 0,41 mm. Lustas su 5G funkcija yra šiek tiek mažesnis nei cento moneta.

Mažiausia radijo dažnio atpažinimo priemonė (RFID lustas) iš gana pakankamai mažas – 0,125 mm. Tačiau jis veikia tik pritvirtintas prie ritės antenos, dėl kurios vieno lusto sistema yra maždaug ryžių grūdo dydžio. Tam prireiktų maždaug 13 kartų didesnio švirkšto nei tas, kuris naudojamas vakcinoms suleisti.

„Įmagnetinti“ gali kremas

Yra ne vienas paaiškinimas, kodėl metaliniai daiktai kimba prie žmonių. Prie daugelio odos tikrai gali prilipti metaliniai, magnetiniai ir kitokie objektai (stiklas, porcelianas, plastikas, mediena, žalvaris, aliuminis).

Bet, kaip rašė „Forbes“, tai įmanoma ne dėl tariamo magnetizmo: „Priežastis, dėl kurios objektai gali prilipti prie tam tikrų žmonių, yra ta pati, dėl kurios praktiškai bet kurie du objektai gali nenuslysti vienas nuo kito: trinties jėga.

„Forbes“ atkreipė dėmesį, kad visus „žmonių-magnetų“ testus sieja keli dalykai. Išmatavus magnetinį lauką aplink žmogų bus gautas nulinis rezultatas. Žmonės, kurie gali prilipdyti prie savęs metalinius ar magnetinius daiktus, taip pat lengvai gali prilipdyti ir ne metalinius arba ne magnetinius metalus.

Eksperimento dalyvis dažnai būna pasilenkęs atgal. Daiktai prikimba ten, kur oda lygi ir be plaukų. Ir – kaip pademonstravo dabar jau velionis skeptikas ir magas Jamesas Randi – magnetinės galios staiga išnyksta odą padengus talku.

Įvairūs objektai kimba prie odos dėl jos išskiriamo aliejaus. „Magnetizmą“ galima sukurti ir įvairiomis gudrybėmis, pavyzdžiui, panaudoti kokią nors prilipdančią medžiagą.

Taip pat skaitykite: Žmonės po skiepų nevirsta magnetais – tam mokslininkai turi paaiškinimą

Britų-amerikiečių autorius, pseudomokslinių ir sąmokslo teorijų griovėjas Mickas Westas šiame vaizdo įraše paaiškino, kad yra keli būdai padėti daiktams prilipti prie kūno.

„Magnetai, monetos ir kiti glotnūs daiktai prikibs prie odos, jei ji tiesiog šiek tiek aliejinga. Pašalinkite aliejų ir niekas nebelips“, – paaiškino jis.

Kai kurių žmonių oda natūraliai riebi, kiti nuolat naudoja kremus ir losjonus. Norint pakartoti triuką, galima žastą patepti lašeliu kremo. Ar bet kurią kitą kūno vietą – magnetuką „pritraukė“ ir M.Westo nosis.

„Tai – nieko bendro su vakcinomis“, – patikino sąmokslo teorijas griaunančių tinklalapių metabunk.org ir contrailscience.com įkūrėjas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Skiepas
Skiepas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Faktų tikrinimo tinklalapyje „Fact and Furious“ iškelta dar viena hipotezė – kad metalą gali padėti pritraukti ne vakcinos, o peties protezai. Mat juose esama kobalto – magnetiško metalo.

Minėta rusakalbė, prie kurios žasto lipo net samtis, ir ranką, ir daiktus pavalė rankšluosčiu. Tačiau nežinia, ar juos tikrai kruopščiai nutrynė, ar tik perbraukė. Neaišku, ar jos oda nėra natūraliai riebi, ar prieš eksperimentą moteris nepasitepė kremu (kurį net su rankšluosčiu būtų sunku nuvalyti).

Faktų tikrintojai iš naujienų agentūros „Reuters“, britų visuomeninio transliuotojo BBC, JAV dienraščio „USA Today“, transliuotojo CNBC yra paneigę, kad vakcinos žmones įmagnetina.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Vakcinos žmonių neįmagnetina dėl, pavyzdžiui, jose tariamai esančių mikroschemų. Šios yra tiesiog per didelės tilpti į skiepų dozę ir pralįsti pro adatą. Yra daug kitų priežasčių, kodėl įvairūs objektai prikimba prie odos.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas: spręsk ir laimėk 300 eur vertės elektrinį dantų šepetėlį!
„Moerie“ plaukų priežiūros priemonių veidu tapo K.Meschino: pamilau jas jau po pirmo galvos plovimo
Reklama
Jautienos troškiniai – tobulas maistas šaltajam sezonui: vos kelios taisyklės ir gaminsite lengva ranka
Reklama
5 Graikijos kurortai – ką rinktis: salas ar sostinę?