„Suprantama, kad pokyčių negalime pasiekti vien institucijų pastangomis. Labai svarbu šiais klausimais šviesti plačiąją visuomenę, didinti sąmoningumą, mokslinį ir sveikatos raštingumą, skatinti diskusijas apie lygybę bei pagarbą įvairovei. Kiekvieno iš mūsų indėlis, pradedant nuo paprastų kasdienių situacijų, draugiškos aplinkos kūrimo darbe, švietime, viešosiose erdvėse, gali prisidėti prie teigiamų pokyčių. Svarbu skatinti visuomenės informavimą LGBTI teisių klausimais. Visuomenės, kurioje kiekvienas asmuo galėtų jaustis saugus ir gerbiamas, nepaisant seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės,“ – sako Nacionalinės LGBTI teisių organizacijos vadovas Vladimiras Simonko.
Diskriminacijos paplitimas ir įtraukių paslaugų poreikis
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas (2024), kuriame dalyvavo daugiau nei 100 000 respondentų iš 30 Europos šalių, parodė, kad LGBTI asmenys visoje Europoje vis dar susiduria su diskriminacija, priekabiavimu ir nepakankama prieiga prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Nors diskriminacijos patirtys Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje (7%) yra kiek žemesnės nei ES vidurkis (14%), pilietinė visuomenė skatina nedaryti skubotų išvadų.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Lietuvoje LGBTI pacientai rečiau patiria tiesioginę diskriminaciją gydymo įstaigose. Tačiau čia svarbu atkreipti dėmesį į kitą aspektą – žemą atvirumo lygį. Lietuvos LGBTI+ asmenų apklausos rodo, kad tik apie penktadalis (21%) jų yra visiškai atviri sveikatos priežiūros specialistams dėl savo lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos (Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, 2023). Tuo tarpu Europoje šis rodiklis vidutiniškai siekia 51% (ES Pagrindinių teisių agentūra, 2024).
Kadangi didelė dalis LGBTI asmenų Lietuvoje dar linkę slėpti šią informaciją, tikėtina, kad jie rečiau susiduria su tiesiogine diskriminacija. Tačiau tyrimai rodo, kad slapstymasis kelia kitus iššūkius – gydytojai negali tinkamai įvertinti paciento sveikatos rizikų, parinkti individualiai pritaikytų sveikatos pažiūros paslaugų (Pachankis et al., 2020). Be to, nuolatinė baimė būti atskleistam ir diskriminuojamam didina streso lygį, o tai ilgainiui gali sukelti rimtų psichikos sveikatos problemų (Meyer, 2003).
Neapykantos nusikaltimai ir psichikos sveikata
Pilietinės visuomenės atstovai skatina kalbat apie LGBTI+ asmenų sveikatos iššūkius neapsiriboti vien medicinos sritimi. Daugybė tyrimų rodo, kad priekabiavimas, smurtas ir neapykantos nusikaltimai dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės turi milžinišką neigiamą poveikį psichikos sveikatai (Herek ir Garnets, 2007, Meyer, 2015).
Skaudi Lietuvos LGBTI bendruomenės realybė – kas penktas (22%) apklausos dalyvis teigė per pastaruosius metus dažnai ar nuolat galvojęs apie savižudybę (ES Pagrindinių teisių agentūra, 2024). Palyginimui, Europos Sąjungos vidurkis siekia tik 12%. Šie skaičiai koreliuoja su kitais duomenimis apie plačiai paplitusią diskriminaciją. Beveik pusė (47%) Lietuvos LGBTI asmenų teigia patyrę diskriminaciją bent vienoje gyvenimo srityje.
Tyrimų duomenys rodo, kad neapykantos nusikaltimai ne tik sukelia trumpalaikes neigiamas pasekmes, tokias kaip šokas, nerimas, pyktis, bet ir ilgalaikę žalą. LGBTI asmenys, nukentėję nuo homofobinių ar transfobinių išpuolių, turi didesnę riziką susirgti depresija, patirti potrauminio streso sindromą, išsivystyti žalingus įpročius (Herek ir Garnets, 2007).
Siekiant gerinti LGBTI asmenų psichikos sveikatą, nepakanka vien užtikrinti prieinamą psichologinę pagalbą ar psichikos sveikatos paslaugas. Būtina kompleksiškai spręsti diskriminacijos, neapykantos nusikaltimų problemas, kurti saugią ir įtraukią aplinką tiek viešosiose erdvėse, tiek sveikatos priežiūros įstaigose.
Translyčiai ir intersektualūs asmenys – itin pažeidžiamos LGBTI bendruomenės grupės sveikatos priežiūros kontekste
Nepaisant didesnio šių grupių matomumo ir aktyvesnio interesų atstovavimo pastarąjį dešimtmetį Europoje, translyčiai ir interlyčiai pacientai praktikoje vis dar patiria daugybę kliūčių, siekdami gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias jų specifinius poreikius. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenis (2024), tik 14% translyčių asmenų Lietuvoje jaučiasi visiškai patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis, susijusiomis su lyties patvirtinimu.
Situacija nėra vienareikšmė ir kitose Europos šalyse: vidutiniškai tik apie 20% translyčių pacientų teigiamai vertina prieinamumą ir kokybę šioje srityje. Dauguma jų įvardija tokias pagrindines problemas kaip ilgos laukimo eilės, aukštos kainos, geografiniai apribojimai, specialistų, turinčių kompetencijų dirbti su translyčiais pacientais, trūkumas.
Dar sudėtingesnė interseksualių asmenų padėtis. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad vis dar paplitusi žalinga praktika atlikti lytį „normalizuojančias“ operacijas ar kitaip medikalizuoti interseksualius kūdikius ir vaikus, dažnai neturint informuoto paciento ar jo atstovų sutikimo (Amnesty International, 2022; Human Rights Watch, 2020). Būtina užtikrinti sprendimus teisėkūros lygmeniu, kad būtų visapusiškai apsaugotos interseksualių asmenų teisės į kūno autonomiją ir neličiamumą bei sveikatą.
„Konversijos terapijos“ – mokslu nepagrįstos žmogų žalojančios praktikos
Vienas iš skaudžiausių pavyzdžių, kai mokslu nepagrįstos praktikos pridaro daug žalos LGBTI asmenų sveikatai – tai vadinamosios „konversijos terapijos“. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, vis dar galima susidurti su pasiūlymais „gydyti“ homoseksualumą ar translytiškumą.
Deja, tokios pseudomokslinės praktikos ne tik nepadeda, bet ir sukelia milžinišką žalą psichikos sveikatai. Sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga atskleidė, kad LGBTI asmenys, kuriems buvo taikyta „konversijos terapija“, turi net tris kartus didesnę riziką bandyti nusižudyti, penkis kartus dažniau patiria depresiją, smarkiai išauga potrauminio streso sindromo tikimybė (Turban et al., 2020).
„LGL prisijungė prie Europos pilietinės visuomenės organizacijų iniciatyvos, kuria siekiama uždrausti šias žalingas praktikas Europos Sąjungos mastu. Svarbu šią diskusiją pradėti ir Lietuvoje, toks žingsnis būtų labai svarbus siunčiant aiškią žinią, jog LGBTI asmenų tapatybės nėra liga ar sutrikimas, o taikantiems „konversijos terapijos“ praktikas subjektams turėtų grėsti teisinio poveikio priemonės,“ – teigia LGL atstovė, teisininkė Monika Antanaitytė.
Vis daugiau ES ir Šiaurės Europos šalių siekia apsaugoti LGBTI asmenis nuo tokių pseudomokslinių praktikų. Pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Belgija, Graikija, Ispanija, Portugalija, Islandija ir Norvegija jau yra priėmusios įstatymus, draudžiančius „konversijos terapijų“ taikymą.
Lytinė sveikata ir ŽIV prevencija
Ligų prevencija yra viena svarbiausių sveikatos priežiūros sistemos elementų, taigi svarbu atkreipti dėmesį į ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) prevenciją. Nors pažanga šioje srityje akivaizdi, tačiau tam tikros LGBTI bendruomenės grupės išlieka itin pažeidžiamos.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis (2022), Lietuvoje vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, sudaro apie 11% visų naujų ŽIV atvejų. Tuo tarpu translyčių asmenų užsikrėtimo rodikliai net kelis kartus viršija bendrą populiacijos vidurkį (UNAIDS, 2022). Šie skaičiai rodo, kad būtina labiau pritaikyti prevencines ir gydymo programas prie tikslinių grupių poreikių.
Viena iš efektyviausių ŽIV prevencijos priemonių yra priešekspozicinė profilaktika (PrEP) – vaistai, kurių vartojimas iki 99% sumažina užsikrėtimo riziką (Hodges-Mameletzis et al., 2022). Deja, Lietuvoje, PrEP prieinamumas vis dar labai ribotas dėl didelių kaštų, kompensavimo mechanizmo trūkumo ir žemo informuotumo tarp medikų bei bendruomenės.
Siekiant efektyvios ŽIV ir LPI prevencijos tarp LGBTI asmenų, svarbu ne tik plėsti prieinamumą prie inovatyvių priemonių, tokių kaip PrEP, savitikros testai, bet ir mažinti socialinę stigmą, didinti visuomenės informuotumą ŽIV prevencijos klausimais. Tyrimai rodo, kad baimė būti diskriminuojamam ar pasmerkiamam atgraso nuo kreipimosi dėl lytinės sveikatos paslaugų, atskleidimo apie savo seksualinę elgseną ir rizikas medikams (Alencar Albuquerque et al., 2016).
Sveikatos politikos pokyčiai – visuomenės sveikatos ir ekonomikos poreikis
LGBTI asmenų poreikių integravimas į sveikatos priežiūros sistemą nėra tik moralinė ir teisinė pareiga, siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems visuomenės nariams, bet ir bendras visuomenės interesas, atsižvelgiant neigiamus nelygybės sveikatos srityje padarinius visuomenės sveikatai ir ekonomikai.
Tyrimų duomenys atskleidžia, kad diskriminacijos sąlygota LGBTI+ asmenų lygių galimybių neužtikrinimas sveikatos priežiūros srityje sukelia didžiules išlaidas sveikatos priežiūros sistemai. Pavyzdžiui, dėl vėlyvos ligų diagnostikos lėtinių susirgimų gydymo kaštai išauga 50-70%, o psichikos sveikatos problemos pareikalauja 35-45% daugiau resursų (Badgett et al., 2022). Be to, nesprendžiamos LGBTI sveikatos problemos turi neigiamą poveikį darbo rinkos rodikliams. Tyrimai rodo, kad LGBT asmenys patiria iki 15-20% produktyvumo nuostolius dėl prastesnės sveikatos būklės, o nedarbingumo rodikliai būna vidutiniškai 23 dienomis per metus aukštesni nei bendrojoje populiacijoje (Sears ir Mallory, 2022; UNAIDS, 2022).
Taigi investicijos į LGBTI įtraukią sveikatos priežiūrą yra ne tik būtinos žmogaus teisių požiūriu, bet taip pat yra ekonomiškai naudingos. Pasaulio banko skaičiavimais, kiekvienas euras, investuotas į nediskriminacinės sveikatos priežiūros plėtrą, duoda 3-5 kartus didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu, vertinant pagal išvengtą žalą ir padidėjusį ekonominį produktyvumą (Badgett et al., 2022).
Lietuvos pažangai itin svarbu priimti politinius sprendimus, galinčius turėti lemiamą įtaką LGBTI asmenų sveikatos situacijai. Sekant geraisiais Vakarų Europos pavyzdžiais, būtina peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reglamentavimą, siekiant visapusiškai įtvirtinti draudimą diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės. Ne mažiau svarbu uždrausti žalingas ir mokslu nepagrįstas homoseksualumo ar translytiškumo „gydymo“ praktikas.
Kitas žingsnis yra didinti sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas LGBTI įtraukties srityje. Dalis medikų jaučiasi nepakankamai pasirengę teikti paslaugas ypatingus poreikius turintiems LGBTI pacientams. Būtina į medicinos, slaugos, visuomenės sveikatos studijų programas įtraukti specifines LGBTI sveikatos temas, vykdyti nuolatinį profesinį tobulėjimą šioje srityje. Be to, būtų tikslinga plėtoti LGBTI sveikatos priežiūros specialistų tinklą Lietuvoje siekiant užtikrinti kompleksinį, holistinį požiūrį į pacientų poreikius.
Galiausiai, labai svarbu stiprinti pilietinės visuomenės sektorių, ypač LGBTI organizacijas, kurios atlieka nepakeičiamą vaidmenį telkiant bendruomenę, atstovaujant jos interesams sveikatos politikos formavime, vykdant tyrimus ir didinant visuomenės informuotumą. Valstybė turėtų užtikrinti finansavimą šioms organizacijoms skatinant socialinių paslaugų plėtrą ir prieinamumą, skirti lėšų prevenciniams projektams, visuomenės sąmoningumo kampanijoms.
LGBTI asmenys Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje vis dar susiduria su daugialypiais iššūkiais, tokiais kaip diskriminacija, stigmatizacija, sveikatos poreikių neatitinkančiomis paslaugomis. Svarbu atliepti LGBTI asmenų poreikius politikos priemonėse valstybės ir savivaldybių lygmeniu.
Tarptautiniai pavyzdžiai ir geroji praktika rodo, kad pokyčiai ne tik reikalingi, bet ir įmanomi. Būtina kryptingai ir nuosekliai vystyti LGBTI asmenims įtraukią sveikatos politiką: nuo teisinės bazės stiprinimo, medikų švietimo ir specializuotų paslaugų plėtros iki bendro sąmoningumo didinimo visuomenėje, socialinės stigmos mažinimo. Rūpinimasis visų visuomenės grupių sveikata yra ne tik konkrečių organizacijų ar institucijų, bet visos visuomenės reikalas.
Rekomendacijos sveikatos priežiūros specialistams, siekiantiems įtraukesnių paslaugų LGBTI pacientams
Siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas LGBTI asmenims, svarbu, kad medicinos sektoriaus darbuotojai nuolat tobulintų savo kompetencijas ir praktikas šioje srityje. Štai keletas esminių patarimų, galinčių padėti sveikatos priežiūros specialistams tapti labiau jautriais LGBTI pacientų poreikiams:
- Nuosekliai gilinkite žinias apie LGBTI bendruomenę, jos poreikius ir iššūkius sveikatos priežiūros kontekste. Dalyvaukite specializuotuose mokymuose, seminaruose, skaitykite naujausius mokslinius straipsnius šia tema.
- Vartokite pagarbią, įtraukią kalbą ir terminus bendraudami su LGBTI pacientais. Pasiteiraukite, kokius įvardžius ir kreipinius jie pageidauja vartoti, ir gerbkite jų pasirinkimą.
- Pasirūpinkite, kad jūsų paslaugų teikimo aplink būtų draugiška ir jauki LGBTI žmonėms. Pasirūpinkite LGBI bendruomenei aktualios informacijos sklaida.
- Rinkite pacientų lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos duomenis remiantis aukščiausiais konfidencialumo standartais. Naudokite šią informaciją tik tada, kai ji tiesiogiai susijusi su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
- Papildykite pacientų dokumentaciją ir rizikos veiksnių vertinimą klausimais, specifiškai aktualiais LGBTI asmenims, pavyzdžiui, įvertinkite paciento galimą diskriminacijos patirtį.
- Užtikrinkite, kad jūsų komandoje dirbtų įvairių sričių specialistai, turintys kompetencijų teikti paslaugas LGBTI pacientams.
- Bendradarbiaukite su LGBTI bendruomenės organizacijomis – tai padės geriau suprasti pacientų poreikius ir kurti labiau prieinamas bei kokybiškas paslaugas.
- Aiškiai ir matomai pateikite informaciją apie savo įstaigos lygių glimybių ir nediskriminavimo politiką.
- Būkite aktyvūs stebėtojai – pastebėję netinkamą, neetišką ar diskriminuojantį kolegų elgesį ar kalbą LGBTI pacientų atžvilgiu, nedvejodami į tai reaguokite.
- Nuosekliai vertinkite ir tobulinkite savo praktiką, atsižvelgdami į LGBTI pacientų atsiliepimus ir pasiūlymus. Klauskite jų, kaip galėtumėte pagerinti jų patirtį ir paslaugų prieinamumą.
Šios rekomendacijos – tai ne galutinis ir baigtinis sąrašas, o veikiau gairės nuolatiniam sveikatos priežiūros specialistų tobulėjimui, dirbant su LGBTI bendruomene. Pagarba, empatija, atviras ir nuoširdus dialogas yra esminiai įtraukios, draugiškos sveikatos priežiūros aplinkos elementai, svarbūs kiekvienam pacientui, nepriklausomai nuo jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.
Straipsnis yra projekto „Efektyvesnė LGBTI teisių apsauga stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“ (nr.: SV5-147), kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. dalis. Projekto vykdo Lietuvos gėjų lyga. Projekto metu organizuotos paskaitos ir mokymai sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams. Projekto partneriai: Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Vilniaus miesto savivaldybė ir Kauno technologijos universitetas
