Kaip nuotolinėje konferencijoje pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas urologas Gediminas Platkevičius, apie vyrų sveikatą svarbu kalbėti dėl dviejų dalykų: „Pirma, yra nemažai ligų, kurios neturi jokių simptomų, pvz. prostatos ar šlapimo pūslės vėžys, o simptomai pasirodo tik tuomet, kai per vėlu ligą gydyti. Antra, vyrai yra kantrūs, jie nesiskundžia, jei kažką jaučia, bando patys sau padėti: kreipiasi į vaistininkus, tariasi su draugais, kolegomis ir tik daug vėliau ateina pas specialistus“.
Gydytojas pastebėjo, jog pirmą kartą pas urologą vyrai dažniausiai kreipiasi maždaug nuo 45–50 metų, kai patiria tam tikrus simptomus, iš kurių dažniausi – šlapinimosi sutrikimai (pvz., šlapimo srovė per silpna, kartais ji nutrūksta, reikia dažniau vaikščioti šlapintis ir pan.).
Yra nemažai ligų, kurios neturi jokių simptomų, pvz. prostatos ar šlapimo pūslės vėžys.
Kita priežastis, kodėl prireikia urologo konsultacijos – erekcijos sutrikimai. Taip pat nemaža grupė pacientų – jauno amžiaus vyrai nuo 25 iki 35 metų, kuriuos vargina skausmas dubenyje, sėklidėje, perštėjimas ar kt. Na ir nemaža grupė besikreipiančių į urologą – vyresnio amžiaus pacientai (70+ m.), ateinantys pakartotinai dėl pradėto gydymo.
Tai viena dažniausių ir klastingiausių vyrų onkourologinių ligų. Pasak gydytojo urologo G. Platkevičiaus, pirmose vystymosi stadijose jokie simptomai nejaučiami. Todėl vyrai nuo 50 m. skatinami aktyviai dalyvauti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programoje. Vyrams, kurių pirmos eilės giminaičiai (tėtis ar brolis) serga ar sirgo prostatos vėžiu, ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programa atliekama nuo 45 m.
„Jos metu atliekamas kraujo tyrimas dėl prostatos specifinio antigeno (PSA). Tai baltymas, kuris sekretuoja prostatos lęstelėse ir, esant tam tikroms būklėms (pvz. prostatos vėžio atveju), jo daugiau patenka į kraują. Jei paceintui nustatoma padidėjusi PSA koncentracija, jis siunčiamas tolimesniems diagnostiniams tyrimams. Tačiau padidėjęs PSA rodiklis dar nerodo, kad vyras serga prostatos vėžiu“, – paaiškino gydytojas urologas.
Rizikos veiksniai:
- Genetinis polinkis
- Vyresnis amžius
- Rūkymas
- Nutukimas
Gydymo būdai
Urologas G. Platkevičius atkreipė dėmesį, jog prostatos vėžys yra daugialypė liga, galinti pasireikšti arba lengva, arba labai agresyvia eiga. Pacientams, kuriems nustatomas mažos rizikos prostatos vėžys, anot specialisto, paprastai aktyvus gydymas netaikomas. Todėl neretai vyrai dėl to sunerimsta.
„Klinikiniai tyrimai parodė, jog mažos rizikos prostatos vėžio gydymui nereikia aktyvaus gydymo. Tačiau tokie pacientai nėra paliekami nežinioje – jie aktyviai stebimi, periodiškai atliekami tyrimai. Jei pastebimi didesni pokyčiai, užuomazgos, tuomet pradedamas taikyti aktyvus vėžio gydymas,“ – teigė gydytojas.
Esant mažos/vidutinės rizikos prostatos vėžiui, dažniausiai taikomas radikalus gydymas:
- Radikali prostatos vėžio chirurginė operacija, kurios metu pašalinama prostata;
- Brachiterapija – spindulinio gydymo metodas, kurio metu implantuojamos radioaktyvios sėklos, tokiu būdu sunaikinant vėžines ląsteles ;
- Spindulinė terapija.
Jei nustatomas jau metastazavęs prostatos vėžys (didesnės rizikos), tuomet pasirenkami sisteminio gydymo variantai, tokie kaip hormoninė terapija, chemoterapija ir kt.
Pasak urologo, pasveikimo gali tikėtis tik tie pacientai, kuriems buvo atliktas radikalus gydymas: „Tarkim, po operacijos metu vyrui pašalinama prostata. Jei po ilgalaikio stebėjimo paciento kraujyje nedidėja PSA rodiklis, tuomet laikoma, kad jis pasveiko. Tačiau aukštos rizikos prostatos vėžio atveju, pasveikimo negalima tikėtis, tik ilgesnio išgyvenamumo ir geresnės gyvenimo kokybės,“ – kalbėjo G. Platkevičius.
Gerybinė prostatos hiperplazija
Tai liga, kai išveša tam tikros prostatos dalys. „Pro prostatą praeina šlapinimosi kanalas (šlaplė) ir, jei prostatos dalys padidėja, sukeliama obstukcija, tai reiškia, jog vyrui sunkiau šlapintis. Ten, kur užspaudžiamas kanalas, atsiranda tokie simtpomai kaip silpnesnė šlapinimosi srovė, skausmingas šlapinimasis, nepilnas pasišlapinimo pojūtis, nutrūkstanti srovė, imperatyvus šlapinimasis, kai užsinorėjus šlapintis pacientas turi skubiai ieškoti tualeto“, – ligos ypatumus pasakojo gydytojas urologas.
Dėl gerybinės prostatos hiperplazijos į urologus kreipiamasi kone dažniausiai. Nustačius ligą, paprastai skiriamas medikamentinis gydymas. Nesant efekto, gydytojas gali pasiūlyti gydymą kitais vaistais. Jei ir tada neveiksminga – pacientui atliekamos chirurginės intervencijos, kurių metu mažinamas prostatos tūris, praplečiamas šlapinimosi kanalas.
Jei vyras, net ir pajutęs ligos simptomus, nesikreiptų į specialistus, pasak gydytojo, simptomai tik sunkėtų: reikėtų dažniau keltis naktį šlapintis, natūraliai prastėtų miegas, gyvenimo kokybė, didėtų šlapimo susilaikymo rizika. Nuolatinė šlapimo pūslės obstrukcija gali pažeisti šlapimo pūslę arba gali formuotis šlapimo pūslės akmenys.
Šlapimo pūslės vėžys
Literaūros duomenims, daugiau nei pusė visų šlapimo pūslės vėžio atvejų yra sukelti rūkymo. Kancerogenai, išskiriami iš kraujo pro inkstus, teka šlapimu ir koncentruojasi šlapimo pūslėje, taip didindami riziką susirgti vėžiu.
„Šlapimo pūslės vėžys dažniausiai nustatomas, atlikus paprastą šlapimo tyrimą ir radus jame eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Šlapimo pūslės vėžio ląstelės yra trapesnės, tokiu atveju kraujas gali lengvai patekti į šlapimą. Jei šlapime randama kraujo, rekomenduojama pakartoti šlapimo tyrimą kartu su mikroskopavimu. Ir tik tuomet, jei visgi aptinkami eritrocitai šlapime, pacientas nukreipiamas urologo konsultacijai“, – pabrėžė G. Platkevičius.
Nuolatinė šlapimo pūslės obstrukcija gali pažeisti šlapimo pūslę arba gali formuotis šlapimo pūslės akmenys.
Esant kraujui šlapime – hematurijai, atliekami keli tyrimai: ultragarso tyrimas, prieš kurį pacientas turi ateiti su pilna šlapimo pūsle; taip pat atliekama cistoskopija, kurios metu plona kamera įvedama į šlapimo takus. Kaip sakė gydytojas, tai pagrindiniai tyrimai, siekiant diagnozuoti šlapimo pūslės vėžį.
Kalbant apie gydymą, pasak urologo, kol liga yra lokali, paviršinė, stengiamasi išsaugoti šlapimo pūslę – atliekamos minimaliai invazyvios chirurginės intervencijos. Taip pat, esant poreikiui, į šlapimo pūslę gali būti leidžiami specifiniai vaistai, kad vėžys neatsinaujintų.
Kai nebeužtenka minimaliai invazyvių procedūrų, atliekama pūslės pašalinimo operacija. Pasak specialisto, ji yra itin sudėtinga: po jos žmogus šlapintis pats nebegali, suformuojamos dirbtinės angos pilvo sienoje, kur šlapimas nuteka. Akivaizdu – tai blogina gyvenimo kokybę.
Tad norint išvengti šlapimo pūslės vėžio, pagrindinė rekomendacija – nerūkyti.
Uždegiminės urogenitalinės sistemos ligos
Tai įvairūs uždegimai urogenitalinėje sistemoje: varpos galvutės, prostatos, šlapimo pūslės, sėklidžių ir inkstų uždegimai.
Esant varpos galvutės uždegimui, atsiranda paraudimai, perštėjimas, neretai grybelinės infekcijos sukelti bėrimai (tokiu atveju skiriamas priešgrybelinis gydymas).
„Kalbant apie šlaplės uždegimus, kuriuos dažniausiai sukelia lytiškai plintančios ligos, atsiranda tokie simptomai kaip skausmingas šlapinimasis, deginimo pojūtis, išskyros. Jei pacientas turėjo nesaugių lytinių santykių (be barjerinės kontracepcijos), atliekamas tepinėlio paėmimas ir paskiriamas gydymas“, – tęsė urologas G. Platkevičius.
Prostatos uždegimai gali būti ūminiai arba lėtiniai. Esant bakterinei infekcijai, pakyla temperatūra, prasideda šaltkrėtis, ūminio prostatito simptomai yra staigūs – tokiu atveju skiriamas antibakterinis gydymas. Esant lėtiniam prostatitui, pasak gydytojo, gydymas sudėtingesnis, mat ne visada antibiotikai būna pirmo pasirinkimo priemonė.
Inkstų uždegimus dažniausiai sukelia bakterijos. Būdinga aukšta temperatūra, skausmas. Kalbant apie inkstų akmenligę, anot gydytojo, akmuo, įstrigęs šlapimtakyje, gali sukelti komplikuotą inkstų uždegimą – obstrukcinį pielonefritą, tokiu atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, t.y. drenuoti šlapimo takus.
Norint išvengti įvairių urogenitalinės sistemos ligų, rekomenduojama:
- vartoti pakankamai skysčių, ypač karštomis vasaro dienomis
- saugotis staigaus kūno atšalimo (vengti maudynių eketėse žiemą, o vasarą išsimaudžius vandens telkiniuose iškart nusisausinti).
Sėklidžių skausmas
Sėklidžių skausmas neretai praneša apie sėklidžių uždegimą. Jo metu sėklidė būna paraudusi, patinusi, skausminga prisiliesti. Tokiu atveju skiriamas antibakterinis gydymas.
Tačiau sėklidžių skausmas, kaip teigė urologas, gali būti ir sėklidžių vėžio simptomas. Lietuvoje nustatomas apie 40 šios ligos atvejų per metus. Tai veinintelė iš onkologinių-urologinių ligų, kuri pasireiškia jaunesniame amžiuje – nuo 18 iki 40 metų. Apčiuopos metu gali būti aptinkamas kietas gumbelis, tuomet atliekamas ultragarsinis tyimas, kraujo tyrimai ir kt.
Sėklidžių skausmas, kaip teigė urologas, gali būti ir sėklidžių vėžio simptomas.
Berniukams ir jauniems vyrams gali būti būdingas staigus, aštrus, diegiantis skausmas – tai paprastai signalizuoja apie sėklidės užsisukimą, nes nutrūksta kraujotaka į sėklidės. Tuomet labai svarbi skubi pagalba, norint išsaugoti sėklidę. Sėklidžių skausmas gali atsirasti ir dėl prostatos ar mažojo dubens uždegimų ir kt. atvejais.
Erekcijos sutrikimai
Lytinio akto metu erekcija vyrui gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:
- Nervinis pažeidimas, pvz. stuburo ar galvos traumų atveju
- Kraujagyslinis pažeidimas – itin dažnas vyresniems nei 50 metų vyrams, kai amžėjant įvyksta ateroskleroziniai pakitimai (siaurėja arterijos)
- Hormonų pakitimai, pvz. sumažėjusi testosterono koncentracijai ar padidėjus prolaktinui
- Varpos ligos
- Prostatos uždegiminės ligos
- Stresas
Neretai dėl erekcijos sutrikimų kreipiasi jauni vyrai. Pagrindinė to priežastis – įtampa, stresas. Todėl pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, streso valdymo priemonės.
Kitais atvejais pacientams skiriami medikamentai. Jei tai neefektyvu, pasak gydytojo urologo, galimos injekcijos į varpą, kurios gali sukelti erekciją: „Taip pat gali būti taikomi vakuuminiai prietaisai, kai sukeliamas neigiamas slėgis varpos audiniuose, tokiu būdu daugiau kraujo suplūsta į varpą. Kraštutinė priemonė, kai kiti būdai nepadeda – protezai, kurie implantuojami į varpos audinius, taip vyrui padedama pasiekti erekcija“.
Kaip pasiruošti vizitui pas urologą
- Pacientas turėtų aiškiai idenfikuoti simptomus, negalavimus.
- Turėtų tiksliai žinoti savo ligų sąrašą.
- Turėtų tiksliai žinoti aktyviai vartojamų medikamentų sąrašą.
- Turėtų žinoti apie buvusias traumas; kokios ir kada buvo atliktos operacijos.
- Žinoti šeimos/artimų giminaičių onkologinę anamnezę, esant įtarimams dėl onkologinių ligų.
