Todėl vartotojui pagrįstai kyla klausimas, ar saugu vartoti maisto papildus, ar juos įtraukus į mitybą padėsime sau, o gal tik išmesime pinigus į balą ar net pakenksime sveikatai, rašoma „Merita wellness“ pranešime žiniasklaidai.
Kam skirti maisto papildai?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėjos Ilonos Drulytės teigimu, maisto papildų vartojimas turėtų būti suprantamas kaip sveiko žmogaus mitybos raciono papildymas tam tikromis medžiagomis. Taigi, pagrindinė maisto papildų paskirtis – papildyti, praturtinti kasdieninę mitybą.
Ekspertė pažymi, kad maisto papildai nėra skirti ligų gydymui, tad maisto papildas yra labiau ne vaistas, o maistas, tačiau siekiant nepakenkti sveikatai, maisto papildai neturėtų būti vartojami kaip maisto pakaitalai.
Sveikatos specialistų teigimu, organizmui reikalingus vitaminus, mineralus ir maistines medžiagas turėtume gauti iš subalansuotos dietos, tačiau retas kuris šiandien gali pasigirti, kad jo kasdieninė mityba iš tiesų visavertė.
Europos Sąjungoje atliktų tyrimų duomenys atskleidžia vis labiau prastėjančią gyventojų mitybos būklę, rašoma Statista.com.
Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad gyventojų mityba nėra palanki sveikatai: su kasdieniniu maistu gauname nepakankamai maistinių medžiagų, skaidulų, vitaminų ir mineralų.
Be to, negalime užtikrinti, kad su maistu gaunamos organizmui gyvybiškai svarbios medžiagos, pavyzdžiui, geležis, kalcis, B grupės vitaminai, yra tinkamai įsisavinamos. Tam kliudyti gali ir netinkamas maisto patiekimas, pavyzdžiui, jautienos kotletai su padažu, kuriame yra pieno ar grietinės arba iškart po kepsnio geriama kava ar juodoji arbata – tai trukdo organizmui efektyviai įsisavinti geležį.
Žmonės, netoleruojantys laktozės ar propaguojantys griežtą veganinę mitybą, taip pat gali susidurti su situacija, kuomet kai kurių medžiagų iš maisto gauti tiesiog nepavyksta.
Dar viena klaida – neįsigilinimas į vartojimo specifiką. Maisto papildų vartojimo instrukcijos yra vienodos visiems. Jei maisto papildų sudėtyje yra vitaminų ar mineralų, ant ženklinimo etiketės yra nurodyta referencinė maistinė vertė (RMV). Tačiau tai yra rekomenduojama paros dozė, kuri nepritaikyta individualizuotam vartojimui.
Tarkime, jei žmogus daug rūko, dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, dirba užterštoje aplinkoje, vartoja vienus ar kitus vaistus nuo lėtinių ligų, intensyviai užsiima sportu, dirba įtemptą ir stresą keliantį darbą, kai kurių medžiagų poreikis gali būti 2-3 kartus didesnis, nei rekomenduojama paros norma.
Kada maisto papildai yra naudingi?
Organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų trūkumą parodo kraujo tyrimai, tad jei trūksta vieno ar kito vitamino, mineralo ar kitos svarbios medžiagos, pasitarus su šeimos gydytoju, mitybą galima praturtinti kokybiškais maisto papildais. Tarkime, jei kraujo tyrimai rodo hemoglobino ar feritino trūkumą, kurį sunku būtu atstatyti vien tik per mitybą, kurį laiką vertėtų pavartoti geležies preparatus, pavyzdžiui, lengvai įsisavinamą chelatinę geležį. Jei žmogui yra nustatyta osteoporozės rizika, mitybą rekomenduojama praturtinti kalciu, nes vien tik iš pieno produktų ar tamsių lapinių daržovių reikiamą kiekį susirinkti bus sunku.
Jei vartotojas maisto papildus renkasi tik todėl, kad vaistinėje taikoma akcija, kyla rizika, kad organizmo poreikiai liks neatliepti dėl pernelyg mažo veikliųjų medžiagų kiekio (dažniausiai nulemiančio ir nedidelę produkto kainą), o kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D, galima ir perdozuoti.
Ką reikia žinoti, renkantis maisto papildus?
- Teisėtumas
Nereikėtų pirkti ir vartoti Lietuvoje nenotifikuotų maisto papildų, kurie, kaip rodo statistika, dažnai įvežami iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių) ir apie kurių vartojimo saugumą bei veiksmingumą nėra jokių duomenų. Ar konkretus maisto papildas yra notifikuotas Lietuvoje, galima pasitikrinti oficialiame Valstybinės Maisto ir Veterinarijos Tarnybos Notifikuotų maisto papildų sąraše.
Nerekomenduojama pirkti papildų neaiškiose vietose – kioskuose, turgavietėse, iš socialinėje erdvėje jais prekiaujančių žmonių, kuomet neaiški nei produkto kilmė, nei jo laikymo sąlygos. Dažnai ant tokių maisto papildų nebūna ir privalomos ženklinimo etiketės.
Pirkdami maisto papildus vaistinėse arba iš patikimų gamintojų, jų atstovų ar įgaliotų platintojų, kurie prisiima pilną atsakomybę už maisto papildų saugumą, visada galite paprašyti pateikti kokybės, sudėties analizės ar tarptautinius sertifikatus, patvirtinančius produkto saugumą ar ekologiškumą.
- Kritiškumas
Visada būtina atidžiai skaityti maisto papildo ženklinimo etiketę. Lietuvos rinkai tiekiamų maisto papildų ženklinimas privalo atitikti visoje ES taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento nuostatas, užtikrinančias, kad vartotojui būtų pateikta visapusiškai teisinga informacija. Laikantis ženklinimo taisyklių, maisto papildų etiketėse privalo būti pateikta išsami produkto kiekybinė ir kokybinė sudėtis, maistingumo deklaracija (energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų, druskos kiekiai) ir rekomenduojama paros dozė (vitaminams ir mineralams), vartojimo rekomendacijos, tinkamumo vartoti terminas, įspėjimai (jei tokių yra) dėl alergijas ar netoleravimą sukeliančių medžiagų, už maisto papildo platinimą atsakingas juridinis asmuo.
Jei ant maisto papildo pakuotės nėra tokios informacijos lietuvių kalba, ir jei tokio papildo nerandate notifikuotų maisto papildų sąraše, turbūt net nereikia sakyti, jog nusipirkti galite bet ką.
Studijuojant ženklinimo etiketę, atkreipkite dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekius. Jei veikliosios medžiagos kiekis maisto papildo sudėtyje yra labai mažas, galimai nebus ir laukiamo (ar reklamoje žadėto) poveikio, todėl vertėtų atidžiai peržiūrėti ne tik sudedamųjų dalių sąrašą, bet ir kritiškai įvertinti, kiek tos veikliosios medžiagos yra. Kita vertus, nevertėtų pamiršti, kad perdozuoti galima ne tik vaistinius preparatus, bet ir maistą. Todėl pernelyg didelis kai kurių vitaminų kiekis, ypač tų, kurie linkę kauptis organizme, su laiku gali pasiekti pavojingą lygį, kuris gali būti žalingas sveikatai.
- Atsargumas
Tiek vitaminus ar jų kompleksus, tiek maisto papildus galima vartoti be gydytojo paskyrimo, tačiau, prieš perkant, visada reikia atidžiai perskaityti produktų sudėtį ir įsitikinti, kad joje nėra medžiagų, galinčių sukelti alergines reakcijas.
Jei vienu metu žmogus vartoja keletą maisto papildų ar geria kitus gydytojos paskirtus vaistus, būtina atkreipti dėmesį į ženklinimo etiketėje nurodytą referencinę maistinę vertę (rekomenduojamą paros normą), kad išvengtumėte tam tikrų medžiagų ar vitaminų perdozavimo ar medžiagų, nesuderinamų su jau vartojamais preparatais.
- Kompleksiškumas
Retai kuri medžiaga veikia visiškai izoliuotai, todėl būtina pasidomėti ar pasikonsultuoti su specialistu dėl maisto papildo sudėtyje esančių sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikos. Pavyzdžiui, mineralai magnis ir kalcis tarpusavyje konkuruoja (idealus magnio ir kalcio santykis yra 2:3), todėl geriant magnio papildus, rekomenduojama užtikrinti pakankamą kalcio kiekį iš maisto, arba vartoti kalcį papildomai.
Kitas pavyzdys – efektyviam kalcio pasisavinimui reikalingi sinergiškai veikiantys vitaminai K2 ir D3: vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį iš maisto ar papildų, o vitaminas K2 nukreipia kalcį į kaulus, kur jis svarbus ir reikalingas ir neleidžia jam kauptis kraujagyslėse, kur jis gali sukelti kalkėjimą ir širdies ligas. Dar vienas pavyzdys – nervų ir imuninei sistemai svarbus cinkas yra geležies, mangano ir vario antagonistas.
Todėl jei cinko papildus vartojate ilgesnį laiką (pavyzdžiui, dėl geresnės odos, plaukų ar nagų būklės), būtina užtikrinti ir papildomą kitą mineralų vartojimą. Tiek gamtoje, tiek mūsų organizme viskas yra susieta, kad sudarytų darnią visumą, todėl ir natūraliame maiste nėra pavienių vitaminų ar mineralų, jie visur dera kompleksiškai, vienas kitą papildydami ir pagerindami pasisavinimą.
Ieškant ir perkant maisto papildus reikia būti sąmoningiems bei atsakingiems, o geriausia – pasitarti su specialistu, ką rinktis ar kaip tarpusavyje derinti keletą preparatų, kad būtų pasiekta didžiausia nauda, rašoma „Merita wellness“ pranešime žiniasklaidai.
