„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai atskleidė, dėl ko iš tikrųjų kyla dauguma „ligoninių“ infekcijų

Iki šiol manyta, kad infekcijas, kuriomis pacientai užsikrečia, būdami ligoninėje, sukelia superbakterijos, su kuriomis ligoniai susiduria sveikdami gydymo įstaigoje. Tačiau tai nėra tiesa, rašo „Science alert“.
Ligoninėje
Ligoninėje / Shutterstock nuotr.

Tyrimai rodo, kad daugumą su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų sukelia nekenksmingos bakterijos, kurių galima rasti ant paciento odos dar prieš patenkant į ligoninę.

Ištirta, kad mikrobiomo bakterijos, gyvenančios mūsų nosyje, odoje ir kitose kūno vietose, yra lyginamos su bakterijomis, sukeliančiomis plaučių uždegimą, viduriavimą ir kraujotakos infekcijas. Šios bakterijos nesukelia neigiamo poveikio, kai esame sveiki, bet susirgus gali padidėti pavojingų infekcijų rizika.

Kitaip tariant, jos „aktyvuojasi“, kai organizmas ir imunitetas yra nusilpę.

Žurnale „Science translational medicine“ paskelbti duomenys papildo vis didėjantį šią idėją patvirtinančių tyrimų skaičių. Įrodyta, kad, pavyzdžiui, daugelį chirurginės vietos infekcijų po stuburo operacijų sukelia mikrobai, jau buvę ant paciento odos prieš tai.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Operacinėje
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Operacinėje

Infekcijos po operacijų – nuolatinė problema

Tarp įvairių su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų rūšių ypač daug problemų kelia chirurginės infekcijos, t.y. infekcijos, pacientą užklumpančios po jam atliktos operacijos ar kitos chirurginės procedūros.

Chirurginės vietos infekcijos yra viena iš priežasčių, dėl kurių pacientams tenka pakartotinai hospitalizuotis ligoninėje ar net mirti.

Nors ligoninės stengiasi to išvengti, sterilizuodamos visą chirurginę įrangą, neretai operacinę valydamos ultravioletine šviesa, laikydamosi griežtų chirurginės aprangos protokolų ir stebėdamos oro srautą operacinėje ir t. t., vis dėlto maždaug po 1 iš 30 procedūrų pasitaiko chirurginės vietos infekcijų –paprastai be jokio paaiškinimo.

Situaciją gerina antibiotikų skyrimas, kuris tampa įprasta procedūra operacijos metu. Mokslininkų nuomone, tai yra infekcijų prevencijos pagrindas. Todėl prognozuojama, kad visame pasaulyje didėjantis atsparumas antibiotikams didins infekcijų skaičių po operacijų.

Shutterstock nuotr./Antibiotikai ir bakterijos
Shutterstock nuotr./Antibiotikai ir bakterijos

Tyrimas patvirtino hipotezę

Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos anesteziologijos profesoriaus asistentas Dustinas Longas ir Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos alergijos ir infekcinių ligų docentė Chloe Bryson-Cahn „Science alert“ papasakojo apie savo tyrimą.

Pasak jų, anksčiau atliktose analizėse buvo apsiribota tik viena bakterijų rūšimi ir taikyti senesni genetinės analizės metodai. Dabar technologijos leido vienu metu tirti visų rūšių bakterijas ir jų atsparumo antibiotikams genus. Tyrime daugiausia dėmesio skiriama stuburo chirurgijos infekcijoms, kuriomis užsikrečia daug žmonių per savo gyvenimą.

Per metus tyrėjai paėmė daugiau kaip 200 pacientų nosies, odos ir išmatų bakterijų mėginių prieš operaciją. Vėliau 90 dienų šie pacientai buvo stebimi, norint palyginti šiuos mėginius su vėliau pasireiškusiomis infekcijomis.

Rezultatai atskleidė, nors ant pacientų nugaros odos gyvenančių bakterijų rūšys labai įvairios tarp skirtingų žmonių, yra keletas aiškių dėsningumų. Bakterijos, kolonizuojančios viršutinę nugaros dalį ties kaklu ir pečiais, yra panašesnės į tas, kurios yra nosyje; tos, kurios paprastai būna apatinėje nugaros dalyje, yra panašesnės į tas, kurios yra žarnyne ir išmatose.

Pasak mokslininkų, 86 proc. bakterijų, sukeliančių infekcijas po stuburo operacijos, genetiškai atitiko bakterijas, kurias pacientas turėjo prieš operaciją. Šis skaičius nepaprastai artimas ankstesnių tyrimų, atliktų naudojant senesnius genetinius metodus, skirtus Staphylococcus aureus, įverčiams.

Taip pat beveik 60 proc. infekcijų buvo atsparios profilaktiniam antibiotikui, kuris buvo skiriamas operacijos metu, antiseptikui, naudojamam odai valyti prieš pjūvį, arba abiem šiems preparatams.

Paaiškėjo, kad šis atsparumas antibiotikams buvo įgytas ne ligoninėje, o iš mikrobų, su kuriais pacientas gyveno iki patekdamas į gydymo įstaigą. Tikėtina, kad šis atsparumas galėjo atsirasti dėl ankstesnio antibiotikų poveikio, vartojamų produktų ar įprastų kontaktų su bendruomene.

Gauti tyrimų rezultatai, kurie nustatė, kad pooperacinių žaizdų infekcijas sukelia bakterijos, kurios veisiasi būtent toje vietoje, kuri buvo operuojama, nėra nauji, tačiau jie gali turėti didelę reikšmę tolimesnei profilaktikai ir priežiūrai.

„Jei iš anksto būtų žinomas labiausiai tikėtinas chirurginės infekcijos šaltinis – paciento mikrobiomas, medicinos specialistai turėtų galimybę apsisaugoti nuo jo prieš planuojamą procedūrą. Dabartiniai infekcijų prevencijos protokolai, pavyzdžiui, antibiotikai ar vietiniai antiseptikai, taikomi pagal universalų modelį. Pavyzdžiui, antibiotikas cefazolinas naudojamas bet kuriam pacientui, kuriam atliekama dauguma procedūrų, tačiau antibiotikų individualizavimas galėtų padidinti jų veiksmingumą“, –paaiškino tyrimo autoriai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau