Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau naudojama ryški lauko dirbtinė šviesa padidino produktyvumą, saugumą ir patogumą, tačiau per didelis apšvietimas gali sutrikdyti mūsų cirkadinį ritmą ir miegą, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Žurnale „Frontiers in Neuroscience“ paskelbti nauji tyrimai parodė, kad per didelis dirbtinis apšvietimas naktį, arba „šviesos tarša“, gali prisidėti prie to, kad Alzheimerio liga susirgtų daugiau žmonių, ypač jaunesnių nei 65 metų suaugusiųjų, rašoma everydayhealth.com.
„Kiti tyrimai rodo, kad šviesos tarša yra susijusi su daugeliu sutrikimų ir ligų, pavyzdžiui, miego sutrikimais, nutukimu ir net vėžiu“, – sako pagrindinė tyrimo autorė daktarė Robin Voigt-Zuwala, medicinos mokslų daktarė, medicinos docentė ir Čikagoje esančio Rush universiteto medicinos centro Cirkadinio ritmo tyrimų laboratorijos direktorė.
Ji tęsė: „Mūsų tyrimas parodė, kad šviesos poveikis naktį gali būti žalingas ir smegenų sveikatai, ypač asmenims, turintiems Alzheimerio ligos rizikos veiksnių, pavyzdžiui, šeimos istoriją, ApoE4 genotipą (stipriausias genetinis Alzheimerio ligos rizikos veiksnys) arba gretutinių ligų, kurios didina riziką, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų.“
Kodėl jaunesni žmonės gali būti labiau pažeidžiami
Remdamiesi iš palydovų gautais duomenimis, tyrimo autoriai apskaičiavo vidutinį naktinio apšvietimo intensyvumą pagal valstijas ir apygardas (išskyrus Havajus ir Aliaską) 2012-2018 m. laikotarpiu. Remdamiesi Medicare duomenimis, jie nustatė Alzheimerio ligos paplitimą skirtinguose regionuose ir palygino ligos paplitimą su šviesos intensyvumu kiekvienoje vietovėje. Jie taip pat įtraukė medicininius duomenis apie kintamuosius, kurie, kaip žinoma arba manoma, yra Alzheimerio ligos rizikos veiksniai.
Lygindama rizikos veiksnius, R.Voigt-Zuwala ir jos kolegos nustatė, kad Alzheimerio ligos paplitimas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių buvo labiau susijęs su naktine šviesos tarša nei su piktnaudžiavimu alkoholiu, lėtinėmis inkstų ligomis, depresija ir nutukimu. Kiti rizikos veiksniai, įskaitant diabetą, aukštą kraujospūdį ir insultą, buvo labiau susiję su Alzheimerio liga nei šviesos tarša.
Tačiau jaunesniems nei 65 m. žmonėms naktinis šviesos intensyvumas buvo pirmoji su Alzheimerio liga susijusi įtaka. Kadangi joks kitas ligos rizikos veiksnys šioje populiacijoje nebuvo taip stipriai susietas su šia demencija, mokslininkai padarė prielaidą, kad jaunesni žmonės gali būti ypač jautrūs naktinio apšvietimo poveikiui.
R.Voigt-Zuwala pažymi, kad jaunesni žmonės paprastai gyvena taip, kad naktį jie patiria daugiau šviesos: „Miestų teritorijose, kuriose yra didžiausia šviesos tarša, dažniausiai gyvena jaunesni žmonės, o jaunesni žmonės yra linkę vėliau užmigti ir užsiimti visuomenine veikla, – sako ji. – Šviesos poveikis įprastu poilsio laikotarpiu sutrikdo cirkadinius ritmus ir daro žalingą poveikį sveikatai.“
Cirkadiniai ritmai reguliuoja didžiąją dalį mūsų biologijos ir elgsenos, o jų sutrikimai gali sukelti žarnyno mikrobiomo uždegimą, skatinti žarnyno pralaidumą, dėl to žmonės tampa mažiau atsparūs stresoriams ir labiau linkę sirgti.
Mažiau miego reiškia didesnę demencijos riziką
Dr. Yuko Hara, Alzheimerio vaistų atradimo fondo programos „Cognitive Vitality“ senėjimo ir Alzheimerio ligos prevencijos direktorė, teigia, kad ši analizė atitinka ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad penkiasdešimtmečiai ir šešiasdešimtmečiai žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas per parą, turi kur kas didesnę demencijos riziką.
„Beta amiloidas, biologinis Alzheimerio ligos žymuo, gali pradėti kauptis smegenyse dešimtmečius prieš pasireiškiant ligos simptomams, – sako tyrime nedalyvavęs Y.Hara. – Būtent miego metu toksiški baltymai, tokie kaip amiloidas, pasišalina iš smegenų. Todėl vidutinio amžiaus žmonėms gali būti ypač svarbu pakankamai miegoti, kad smegenyse nesikauptų amiloidas ir kiti toksiški baltymai.“
Tyrimo autoriai priduria, kad ApoE4+ genas, kuris turi įtakos ankstyvai Alzheimerio ligos pradžiai, gali turėti įtakos didesniam pažeidžiamumui dėl naktinės šviesos poveikio, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų išsiaiškinta, kaip tai susiję.
Riziką gali kelti ir elektronikos šviesa
Claire Sexton, Alzheimerio asociacijos vyresnioji mokslinių programų ir informavimo direktorė, sako, kad šiame naujajame tyrime atsižvelgiama tik į lauko naktinės šviesos poveikį, o ne į patalpų, kurios taip pat gali prisidėti prie prasto miego.
Nors šiame straipsnyje mėlyna šviesa, skleidžiama elektronikos prietaisų, nebuvo tirta, tačiau, pasak tyrimo autorių, ji gali būti pagrindinis miego problemų šaltinis.
„Mėlyna šviesa skatina budrumą, – sako Y.Hara. – Kai vakare naudojate elektroninius prietaisus, jie gali trukdyti užmigti. Daugumoje telefonų ir kompiuterių yra nustatymai, blokuojantys mėlynąją šviesą vakaro valandomis.“
Dr. C.Sexton, kuri nedalyvavo tyrime, pabrėžia, kad jis yra „labai platus ir nekonkretus“ ir neįrodo, kad šviesos tarša sukelia Alzheimerio ligą.
„Prieš darant išvadas reikia atlikti daug daugiau tyrimų“, – sako ji.
Šviesos taršos žalingo poveikio mažinimas
Kad šviesa netrukdytų miegoti, tyrimo autoriai rekomenduoja:
- Pasikabinti užuolaidas, kurios nepraleidžia šviesos.
- Dėvėti akių kaukę.
- Pašalinti nereikalingas šviesas iš namų.
- Lauke naudoti šiltesnes ir ne tokias ryškias lemputes.
