Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos iniciatyva pirmą kartą organizuotas renginys buvo skirtas supažindinti su ligoninėje veikiančia laboratorija, kurioje atliekami visi svarbiausi tyrimai, padedantys nustatyti ligas, dėl kurių į gydymo įstaigą kreipėsi pacientas, arba užbėgti joms už akių.
„Mokiniai patenkinti, kai važiuojame į tokias ekskursijas, kitomis akimis pradeda žiūrėti į biologijos mokslą, pamato realybę. Šįkart labai smagu, kad edukacija buvo organizuojama čia pat, Kaišiadorių ligoninėje. Vaikai galėjo pamatyti, kur nukeliauja tyrimams skirtas kraujas, kaip jis ištiriamas, kokia įranga tam naudojama“, – kalbėjo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos biologijos mokytoja Virginija Aleksiūnienė.
Pirmą kartą ligoninėje surengtoje edukacijoje dalyvavo 10 gimnazistų, besimokančių 1 ir 3 gimnazijos klasėse.
„Turiu aktyvesnių merginų – pasiūliau joms sudalyvauti šioje edukacijoje. Yra ir svarstančių studijuoti medicinos srityje. Kasmet bent keletas mano mokinių stoja į bendrąją mediciną, odontologiją ir kitus medicinos mokslus“, – sakė moksleivius į edukaciją ligoninės laboratorijoje palydėjusi biologijos mokytoja.
Kiek laiko prieš kraujo tyrimą reikėtų nevalgyti ir nevartoti alkoholio?
Laboratorijos darbuotojai papasakojo, kaip dirba ir kokias procedūras atlieka, taip pat paaiškino laboratorinės medicinos diagnostikos principus. Edukacijos dalyviams medicinos biologės priminė, kas gali užsakyti tyrimus, kaip jie registruojami, pabrėžė, kokie veiksmai būtini, norint išvengti klaidų. Jos – ypač lemtingos, nes nuo laboratorijoje gautų atsakymų labai dažnai priklauso gydytojo sprendimas dėl paciento diagnozės ir tolimesnio paciento gydymo.
Daugeliui buvo netikėta sužinoti, kad klaidingus tyrimo rezultatus gali lemti ir netinkamas paciento pasiruošimas procedūrai.
„Nereikėtų tyrimų daryti impulsyviai – geriau jiems pasiruošti. Prieš tyrimą patariama nevartoti alkoholio bent dvi paras – yra žinoma, kad tyrimo rezultatams įtakos jis gali turėti net 48 val., t.y. dvi paras. Tyrimų rezultatus veikia ir kiti žalingi įpročiai – rūkymas, narkotinės medžiagos, stresas, vartojami vaistai. Todėl, jei yra galimybė, reikėtų parą iki planuojamų tyrimų nevartoti jokių medikamentų.
Tyrimus geriausia atlikti pirmoje dienos pusėje (7-10 val.) ir būti nevalgius bent 12 valandų. Tuomet gausime tiksliausią atsakymą apie organizme esančių biologinių medžiagų koncentraciją“, – pasakojo Kaišiadorių ligoninės klinikinės laboratorijos vedėja, medicinos biologė Jolanta Špiliauskienė.
Kalbėdama apie šlapimo tyrimus, ji patarė suplanuoti ir atlikti juos ne menstruacijų metu.
Tikisi sudominti specialybe
Svarbiausias šios edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su laboratorine diagnostika ir su specialybėmis, kurias galėtų jie studijuoti ir dirbti laboratorijoje: medicinos biologas ir biomedicinos technologas.
Kaišiadorių ligoninėje šiuo metu dirba du medicinos biologai ir šeši biomedicinos technologai. Tokia komanda užtikrina, kad tyrimai laboratorijoje būtų atliekami visą parą.
Pasak Kaišiadorių ligoninės klinikinės laboratorijos vedėjos, medicinos biologės J.Špiliauskienės, šis darbas reikalauja atidos, tikslumo: „Jeigu mes suklystame, tai gali labai stipriai daryti įtaką paciento ligos diagnozei ir gydymui.“
„Mūsų laboratorijoje darbuotojų netrūksta, visgi darbuotojų amžius – senėjantis. Panašiai yra ir kitose laboratorijose. Todėl ir norisi supažindinti moksleivius, parodyti jiems šią specialybę, kad ateityje neištiktų laboratorijų tuštėjimo metas“, – kalbėjo Kaišiadorių ligoninės laboratorijos vedėja.
Jos kolegė medicinos biologė, kokybės vadybininkė Laima Moisėjienė šį darbą dirba jau septinti metai. Ši profesija, pasak pašnekovės, buvo pirmas pasirinkimas, stojant į universitetą.
„Visada mėgau biologiją, o medicinos biologija pasirodė idealus variantas – norėjau dirbti su žmonėmis ir pritaikyti mokslo žinias. Nors atrodo, kad dirbant laboratorijoje tiesioginio kontakto su pacientais nėra, tai ne tiesa. Pvz., jeigu pacientas nori pasidaryti mokamus tyrimus, dažnai klausia patarimo, kokius reikėtų užsisakyti, o mes pakonsultuojame“, – kalbėjo L.Moisėjienė.
Laboratorijos darbuotojos apgailestavo, jog ši medicinos įstaigos dalis dažnai nepastebima.
„Kol nereikia, tol nepastebi. Bet, kai prireikia, sužino. Va, kai buvo kovidas arba susergi ir prireikia sužinoti blogos savijautos priežastį – svarbūs tampame mes – žmonės, dirbantys laboratorijoje ir čia atliekami tyrimai“, – pastebėjo Kaišiadorių ligoninės laboratorijos darbuotojos.
Medicina sparčiai keičiasi, medicinos biologija – ne išimtis. Pasak L.Moisėjienės, naujovių šioje srityje gana daug, pradedant įranga, metodais, baigiant kitomis žiniomis, kurias gilinti ligoninės laboratorijos darbuotojus įpareigoja ir darbas, ir noras nelikti naujovių nuošalyje.
„Priklausomai nuo to, kuo tu pats domiesi, gali vykti į įvairius mokymus. Gal tavo sfera mikrobiologija, o gal hemotologija... Aš dirbu biochemijos, hematologijos srityje, todėl stengiuosi gilintis į šias sritis – kad galėčiau atnešti į savo darbo vietą naujoves, bandyti pritaikyti, dalintis žiniomis. Biochemijos sritis – be galo įdomi ir susijusi su daugeliu žmonių. Pvz., seniau vitamino D tiek nebuvo vartojama – tiri, kaip tai veikia ir t.t. Po mokymų visuomet dalinamės tarpusavyje žiniomis, juolab, kad renginių – daug. Neseniai vyko Dubajuje, rudenį vyks tarptautinis renginys Vilniuje. Tai, kad esi periferijoje neužkerta kelio tobulėjimui“, – įsitikinusi medicinos biologė, kokybės vadybininkė L.Moisėjienė.
Kiek laiko ir kokiu tikslu saugomas pacientų kraujas?
Laboratorijoje apsilankę moksleiviai domėjosi, kur dedamas kraujas, kai yra ištiriamas, ir sulaukė atsakymo, jog atlikus tyrimą jis dar laikomas tris paras. Vėliau saugiai utilizuojamas. Pasitaiko atvejų, kai, norint įsitikinti kraujo tyrimų teisingumu ar dėl kitų priežasčių, prireikia kontrolinio tyrimo – tam ir pasitarnauja laboratorijoje tris paras, o ne iškart utilizuotas paciento kraujas.
Edukacijos dalyviams medicinos biologės atskleidė ir tai, kokie tyrimai populiariausi. Pasak jų, tai bendras kraujo ir CRB C-reaktyviojo baltymo tyrimai.
„Vienas iš įdomesnių tyrimų, kurį atliekame savo laboratorijoje, – kraujo dujos. Tai specifinis tyrimas, imamas tik su švirkštu, ne iš arterijos. Paimtas mėginys į laboratoriją turi būti atneštas labai greit. Jam svarbi tam tikra temperatūra. Šis tyrimas parodo mūsų vidinį dujų pasiskirstymą organizme. Kaišiadorių ligoninėje atliekami ir kraujo perpylimai – tokiu atveju mes laboratorijoje žiūrime kraujo tapatumus. Būna, kad kraujas nesutapatinamas, keliame klausimą, kodėl taip yra, ieškome priežasčių ir atsakymų.
Būna visokiausių atvejų. Kartą atėjo jaunas vyras, kuriam krūtinėje kažkur dūrė. Jis norėjo pasidaryti tyrimų, bet nežinojo, kokių. Pasak jo, atėjo, nes draugė nerimavo dėl jo sveikatos ir privertė ateiti. Tyrimai parodė, kad jam – miokardo infarktas. Jaučiuosi dirbanti prasmingą darbą“, – kalbėjo Kaišiadorių ligoninėje dirbanti medicinos biologė L.Moisėjienė.
Ligoninės klinikinė laboratorija svarbi regione
VšĮ Kaišiadorių ligoninė yra didžiausia Kaišiadorių rajono medicinos įstaiga, teikianti įvairią (stacionarinę, konsultacinę, skubią ir kt.) medicininę pagalbą gyventojams bei užsienio piliečiams, taip pat Pravieniškėse esančių įkalinimo įstaigų ir pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Nuo birželio 1 d. ligoninė bendradarbiauja ir su Kaišiadorių pirminės sveikatos centru, Kaišiadorių psichikos sveikatos centru, Kruonio, Rumšiškių ir Žaslių pirmininės sveikatos priežiūros centrais.
Darbo padaugėjo ir laboratorijai, kurioje kasdien atliekami visi svarbiausi kraujo, šlapimo ir kitų kūno skysčių diagnostiniai klinikiniai tyrimai.
„Didieji mūsų užsakovai – Kaišiadorių ligoninė ir Žasliai bei Kruonis, tačiau pagal poreikį atliekame tyrimus ir kitoms minėtoms gydymo įstaigoms. Laboratorijoje galima atlikti visus rutininius kraujo ir šlapimo tyrimus, tokius kaip bendras kraujo tyrimas, CRB, kreatinimas, gliukozė, kepenų fermentai ir kt.“, – pasakojo Kaišiadorių ligoninės klinikinės laboratorijos vedėja, medicinos biologė J.Špiliauskienė.
Panašias edukacijas planuojama organizuoti ir ateityje.
