Beveik 58 proc. respondentų teigia, kad šuo vedlys padėtų neregiui įveikti kylančius iššūkius ir suteiktų didesnę mobilumo galimybę.
Kas trečias (34,14 proc.) apklausos dalyvis sakosi neturintis nuomonės, tuo tarpu neigiamai keturkojus pagalbininkus vertina beveik 8 proc. gyventojų, turinčių regos negalią.
LASS prezidento Pauliaus Kalvelio teigimu, šuo vedlys – nepamainoma pagalba neregiams.
„Keturkojis pagalbininkas regos negalią turinčiam gyventojui suteikia nepriklausomybę bei saugumą. Tai nepamainoma pagalba, kurią galima būtų prilyginti tik asmeniniam asistentui.
Jokia kita pagalbinė priemonė nesuteikia tiek privalumų, laisvės ir saugumo kelionėse ar kitose įvairiausiose situacijose“, – sako LASS prezidentas.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis (35,37 proc.) apklaustųjų teigia, kad norėtų turėti šunį vedlį. Priešingai – kad nenorėtų – sako 28,66 proc. respondentų.
Likusieji teigia nežinantys (34,76 proc.) arba iš viso neatsakė (1,21 proc.).
Anot P.Kalvelio, norintys turėti šunį vedlį yra gan ženkli LASS bendruomenės dalis.
„Lietuvoje tik neseniai pradėjome aktyviau diskutuoti apie šunų vedlių rengimą, tad dar tikrai trūksta švietimo visuomenėje apie keturkojus pagalbininkus, jų specifiškumą.
Tad nenuostabu, kad ir mūsų bendruomenėje sakosi nežinantys daugiau nei trečdalis regos negalią turinčiųjų. Be to, keturkojį pagalbininką gali turėti tikrai ne kiekvienas. Tai darbinis šuo, kurį reikia mokėti prižiūrėti.
Šuo vedlys negali ištisą dieną praleisti namie, nes jie labai protingi keturkojai – nuolat reikalingas fizinis bei protinis stimuliavimas. Tad ir pats neregys turi norėti aktyviai įsilieti į visuomeninį gyvenimą.
Tačiau, kaip matome iš apklausos, norinčių turėti šunį vedlį bei gyventi kur kas aktyvesnį visuomeninį gyvenimą yra ženkli mūsų bendruomenės dalis“, – sako LASS prezidentas.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos apklausa vykdyta šių metų liepos 5–22 dienomis. Jos metu apklausti 164 sąjungos nariai, iš kurių 66,46 proc. yra silpnaregiai, 33,54 proc. – neregiai.
