Kaip rašoma NVSC interneto svetainėje, tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas 3–5 metus būdingas pakilimas. Tad artėjant mokslo metams specialistai primena kasmetinio vaiko sveikatos tikrinimo metu lankantis pas gydytoją pasidomėti ir vaiko skiepijimo būkle ir paskiepyti nuo kokliušo, jeigu jau atėjo tam tinkamas laikas.
Medikų teigimu, pasiskiepyti gali ir suaugusieji, nes dauguma jų imuniteto nuo šios infekcijos jau nebeturi.
Vakcina apsaugo ne tik nuo kokliušo
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4, 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepijami 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai. Vakcina nuo kokliušo paprastai apima ir skiepus nuo difterijos ir stabligės.
Pastaruosius trejus metus Lietuvoje nuo kokliušo paskiepytų vaikų dalis siekia apie 90 proc. Kad sergamumas šia liga būtų suvaldytas (t.y. kad ji neplistų), rekomenduojama kasmet paskiepyti 95 proc. vaikų.
Medikų teigimu, kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, tačiau ypač greitai užsikrečia naujagimiai ir kūdikiai. Jiems ši infekcija ir pavojingiausia.
Tiesa, pastaruoju metu pastebima, kad serga vis vyresnio amžiaus (mokyklinio) vaikai, taip pat suaugusieji. Šiemet iki rugpjūčio 19 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 355 kokliušo atvejai, iš jų 258 vaikams iki 17 metų amžiaus (0–3 metų – 60 atvejų, 4–8 metų – 87 atvejai, 9–17 metų – 111 atvejų) ir 97 susirgimai suaugusiesiems. Didžioji dalis susirgusiųjų (57 proc.) buvo neskiepyti ar skiepų būklės nežinojo.
Ikipandeminio laikotarpio, t.y. 2019 m., daugiausia sergančiųjų kokliušu buvo užregistruota 2009 m., 2012 m. ir 2014 m. (atitinkamai 233, 154 ir 143 atvejai).
2023 m. kokliušas diagnozuotas tik 7 asmenims – visi jie buvo neskiepyti.
Skiepytis gali ir nėščiosios – pasyvų imunitetą įgis ir naujagimis
Kad nuo kokliušo būtų apsaugoti naujagimiai, nuo 2023 m. Lietuvoje nėščioms moterims rekomenduojama pasiskiepyti kokliušo komponentą turinčia vakcina. NVSC specialistai primena, kad nuo praėjusių metų nėščios moterys vakcina su kokliušo komponentu gali pasiskiepyti nemokamai.
Tai padaryti galima 27-36 nėštumo savaitę, esant priešlaikinio gimdymo rizikai – ir anksčiau. Vakcina padeda apsaugoti nuo užsikrėtimo kokliušu mamą ir nuo galimo perdavimo kūdikiui. Nėštumo metu pasiskiepijusi mama savo kūdikį apsaugo jautriausiu laikotarpiu – pirmus du mėnesius. Vėliau nuo kokliušo jau gali būti skiepijamas ir pats kūdikis.
Minėti skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, kurias galima rasti čia. Dėl vakcinacijos ir su ja susijusių klausimų nėštumo ir žindymo laikotarpiais rekomenduojama konsultuotis su šeimos ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Ryškiausias simptomas – spazminiai kosulio priepuoliai
Kokliušo inkubacinis periodas trunka 5–21 dieną (dažniausiai 7–10), bet gali užsitęsti iki 42 dienų.
Liga dažnai prasideda peršalimui įprastais simptomais. Tačiau netrukus prasideda kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą ar netgi kvėpavimo sustojimą.
Kokliušas plinta labai greitai artimo kontakto metu, žmogui kosėjant, čiaudėjant. Todėl labai svarbu, kad žmogus būtų laiku pasiskiepijęs ir laikytųsi kosėjimo, čiaudėjimo higienos. Daugiau informacijos apie kokliušą rasite čia.
Būtina revakcinuotis kas 10 metų
Gydytoja ir „Instagram“ paskyros „Mamytologija“ kūrėja Erika Žėkaitė-Vaišnienė neseniai priminė svarbiausią informaciją apie kokliušą ir atsakė į dažniausiai apie ją pacientų užduodamus klausimus.
Pasak gydytojos, kokliušo kosulys gali būti toks varginantis ir toks stiprus, kad sergantiems gali pakraujuoti į smegenis ar akis.
„Liga labai ilga (anksčiau vadinta 100 dienų liga) ir po jos sergantieji išlieka jautresni įvairioms kvėpavimo takų ligomis. Gydymas antibiotikais veiksmingas tik per pirmas dvi savaites, kai dažniausiai dar nėra aišku, kad žmogui kokliušas. Vienintelė galimybė sumažinti sirgimo riziką – vakcinacija. Žinoma, kaip ir visos vakcinos, ši nėra efektyvi visu 100 procentų. Tačiau esant pakankamiems skiepijimo mastams liga nebeplinta visuomenėje, įgyjame kolektyvinį imunitetą“, – savo paskyroje rašė medikė.
Nors nemaža dalis suaugusiųjų vaikystėje greičiausiai buvo skiepyti nuo kokliušo arba juo persirgo, tikėtina, jog šiuo metu jų imunitetas jau minimalus. Kaip nurodo E.Žėkaitė-Vaišnienė, medicinos mokslo literatūroje nurodoma, kad po persirgimo kokliušu imunitetas išlieka 4-20 metų. Todėl persirgus vaikystėje rekomenduojama pasiskiepyti nuo kokliušo suaugus.
Taip pat ir vyresniems nei 25-erių metų amžiaus suaugusiesiems, nes vakcina nuo kokliušo rekomenduojama skiepytis kas 10 metų.
„Vakcinos veiksmingumas nėra 100 proc. Pirmus metus jis siekia 98 proc., vėliau kasmet jis mažėja. Tačiau skiepyti vaikai ir suaugusieji, jeigu ir suserga, serga lengviau, nei neskiepyti“, – paskyroje „Mamytologija“ rašo jos autorė.
Daugiau atsakymų į dažniausius klausimus apie kokliušą ir vakciną nuo jo, rasite E.Žėkaitės-Vaišnienės paskyroje.
