Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nusitaikė į sergančius vėžiu: aiškina, kad jiems padės antiparazitiniai arklių vaistai

Vienas pandemijos mitų – sąmokslo teorijų kūrėjų platinti teiginiai, esą nuo COVID–19 nereikia skiepytis, o geriausiai šią ligą išgydys antiparazitinis arkliams skirtas vaistas ivermektinas. Nors ši melagiena buvo ne kartą paneigta, dabar tvirtinama, kad tas pati priemonė yra veiksmingesnė už onkologiniams ligoniams skiriamą chemoterapiją.
Pacientė
Pacientė / 123RF.com nuotr.

„Facebook“ tinkle dalijamasi ekrano nuotrauka iš melagienas ne kartą platinusio alternatyvių sveikatos naujienų portalo „People's voice“.

Joje anglų kalba parašyta antraštė skelbia, esą atsirado onkologas, kuris nutekino slaptą informaciją, kad ivermektinas neva sugeba įveikti net vėžį ir yra efektyvesnis už chemoterapijos procedūras.

Shutterstock nuotr./Chemoterapija
Shutterstock nuotr./Chemoterapija

Kas tai per vaistas?

Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.

Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.

Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.

Lietuvoje šis preparatas daugiausia naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.

Shutterstock nuotr./Hekų arklys
Shutterstock nuotr./Hekų arklys

Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.

Beje, netiesa, kad ivermektino „gerbėjams“ pavyksta „išvengti didžiosios farmacijos pramonės“, – kaip teigia su šiuo preparatu susijusių sąmokslo teorijų kūrėjai. Šios aktyviosios sudėties preparatą gamina JAV farmacijos įmonė – „Merck Sharp & Dohme“ (MSD).

Įmonė didelius šio preparato kiekius pastaruosius 30 metų aukoja besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų efektyviau kovoti su parazitinėmis ligomis.

Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, MSD išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.

Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.

Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.

Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.

Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.

Tyrimams dėl vėžio gydymo – daug klausimų

Dr.Makis savo pareiškimą grindžia 2017 m. Meksikos mokslininkų atliktu tyrimu, kuris, anot jo, turi iš esmės pakeisti krūties vėžio gydymą.

„People's voice“ publikacijoje dr.Makis, tvirtina, kad tyrime, paskelbtame pavadinimu „Ivermektinas kaip vėžio kamieninių ląstelių inhibitorius“ (angl. Ivermectin as an inhibitor of cancer stem‑like cells), atskleidžiama, kaip ivermektinas sunaikina krūties vėžio kamienines ląsteles, suteikdamas naują viltį pacientams, kovojantiems su pažengusiomis ligos stadijomis.

Reikia pabrėžti, kad šie ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse), naudojant žmogaus krūties vėžio ląstelių liniją MDA-MB-231, ir buvo labai preliminarūs.

Tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones.

Unsplash nuotr./Tyrimas
Unsplash nuotr./Tyrimas

Potencialas dar neaiškus

Tyrimas turi keletą trūkumų, kuriuos būtina įvertinti prieš pereinant prie klinikinių tyrimų su žmonėmis:

  1. Tyrimas atliktas tik laboratorinėmis sąlygomis (in vitro): Nors ivermektinas parodė veiksmingumą prieš kamienines vėžio ląsteles MDA-MB-231 ląstelių linijoje, laboratoriniai rezultatai ne visada atspindi vaisto poveikį realiomis sąlygomis žmogaus organizme.

  2. Mechanizmų nepakankamas supratimas: Tyrimas nėra iki galo mechanistinis, todėl lieka neaišku, kokie tikslūs biologiniai mechanizmai lemia ivermektino selektyvų veikimą prieš kamienines vėžio ląsteles. Norint efektyviai pritaikyti vaistą, reikia geriau suprasti, kaip jis veikia vėžinių kamieninių ląstelių molekulinius kelius.

  3. Tyrimas apsiribojo viena ląstelių linija: Naudota tik viena krūties vėžio ląstelių linija (MDA-MB-231). Tai reiškia, kad ivermektino poveikis kitoms vėžio rūšims ar net kitoms krūties vėžio ląstelių linijoms gali būti skirtingas.

  4. Nepakankamas dozių spektras: Nors tyrimas aptarė kelias ivermektino koncentracijas, gyvybingumo sumažėjimas nebuvo didesnis nei 45 proc., o tai gali riboti jo efektyvumą. Reikėtų daugiau tyrimų, kad būtų nustatytas optimalus vaisto veiksmingumas didesnėmis ar ilgesnio veikimo dozėmis.

  5. Nepatikrinta sąveika su kitais vaistais: Tyrime lygintas ivermektinas ir paklitakselis, tačiau nebuvo analizuojama, kaip ivermektinas veiktų derinant su kitais gydymo būdais, kurie paprastai naudojami vėžio terapijoje.

Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, reikia atlikti papildomus tyrimus su gyvūnais ir klinikinius tyrimus su žmonėmis, kad būtų geriau suprastas ivermektino potencialas kaip vėžio terapijos agento.

15min verdiktas: melas. Nurodoma, kad kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėjamas ivermektino naudojimas onkologinių ligų gydymui, tačiau tai klaidinanti interpretacija – su žmonėmis šis preparatas tokių rimtų susirgimų gydymui bandytas dar nebuvo.

Nors mokslininkai sutaria, kad reikėtų atlikti dar papildomų tyrimų, tačiau kol kas nėra rezultatų, kuriais remiantis ivermektino bandymus būtų siūloma atlikti su žmonėmis.

Mokslininkai akcentuoja, kad tam dar anksti ir reikėtų išspręsti keletą neatsakytų klausimų dėl šio vaisto šalutinių poveikių ar sąveikos su kitais preparatais.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau