Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) siekia atkreipti dėmesį į šią problematiką ir paraginti visuomenę išmokti padėti sunkumus išgyvenančiam asmeniui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pirmoji psichologinė pagalba – tai rūpinimasis į krizinę situaciją patekusiu žmogumi: išklausymas, emocinės paramos suteikimas, neatidėliotinų poreikių patenkinimas, o prireikus – nukreipimas pas specialistus.
Šalies gyventojų tyrimas atskleidė, jog net kas antras lietuvis yra atsidūręs situacijoje, kuomet emociškai palūžo pats arba šalia esantis žmogus. Tačiau statistika parodė ir karčią realybę – mums trūksta žinių, kaip prireikus tinkamai suteikti svarbią pirmąją psichologinę pagalbą“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Psichikos sveikatos programos vadovė Jovita Kriukelytė.
Anot jos, pirmoji psichologinė pagalba – ne tik profesionalų darbas, bet ir mūsų visų pareiga: „Žmonės, išgyvenantys emocinę krizę, pavyzdžiui, patekę į eismo įvykį, netekę artimojo, patiriantys nesėkmę darbe, skyrybas ir panašiai, kasdien yra šalia mūsų: šeimoje, darbe, mokykloje. Pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai leidžia mums pasirūpinti sunkumus išgyvenančiais asmenimis, kol šie sulauks profesionalios pagalbos.“
Vis dėlto, nors pirmoji psichologinė pagalba tampa būtinybe, J. Kriukelytė teigia, jog gyventojai iki šiol yra linkę labiau rūpintis fizine, o ne emocine sveikata:
„Sulūžus rankai, kojai ar pirštui suprantame, kad turime kreiptis į medikus. O palūžus emociškai pas specialistus neskubame. Tačiau emocinė gerovė yra lygiai tokia pat svarbi, kaip fizinė. Todėl siekiame, kad kuo didesnė dalis visuomenės įgytų žinių, kaip padėti kitiems išgyvenant emocinius ir psichologinius lūžius. Tam organizuojame pirmosios psichologinės pagalbos mokymus, kurie vedami ne tik individualiems asmenims, bet ir kolektyvams, įmonėms, organizacijoms.“
Tam, kad kuo daugiau įmonių ir organizacijų atkreiptų dėmesį į pirmąją psichologinę pagalbą ir šių mokymų svarbą, LRK pradeda kampaniją „Lūžta ne tik...“. Joje pasitelkiama daiktų, žmogaus kaulų ar prietaisų lūžių paralelė, nes lūžti gali ne tik daiktai, bet emociškai palūžti gali ir žmogus.
Galima išmokti, kaip ir pirmosios pagalbos
LRK psichologė Beata Pučinskaitė pažymi, jog emocijų kaupimas gali turėti itin skaudžių pasekmių: „Emocinį skausmą supanti tyla gali būti tokia pat pavojinga, kaip ir palikta negydoma žaizda kūne. Dėl šios priežasties svarbu kalbėti, prašyti pagalbos, kai jos reikia, ir patiems išmokti teikti pirmąją psichologinę pagalbą, kad kitam emociškai palūžus – galėtume padėti.“
Pasak specialistės, nuslopintos emocijos yra siejamos su nerimu, depresija ir kitais su stresu susijusiais sutrikimais. Taip pat gali vesti prie probleminio alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai slopina emocijas, dažniau serga onkologinėmis, širdies ligomis, dažniau turi padidėjusį kraujospūdį. Tad labai svarbu ieškoti būdų, kaip pažinti ir išreikšti savo emocijas sveikais bei tinkamais būdais.
„Būna momentų, kada ne tik patys patiriame emociškai sunkų gyvenimo periodą, tačiau matome sudėtingą etapą išgyvenančius artimuosius arba kolegas. Tuomet gali būti labai svarbūs pirmosios psichologinės pagalbos įgūdžiai. Šis būdas remiasi trimis principais: stebėk, išgirsk, nukreipk. Svarbu stebėti, kas įvyko, ką išgyvena žmogus, kokie jo fiziniai poreikiai tuo metu. Galbūt jam šalta ar jis alkanas, o gal jaučiasi pernelyg atsitraukęs nuo situacijos ar pasižymi labai stipria emocine išraiška. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu elgesys stipriai pasikeičia, elgiasi kitaip nei įprasta“, – pasakoja psichologė.
Ji pažymi, kad kalbantis su žmogumi labai svarbus ir dėmesingas klausymas, priėmimas. Žmonės sunkumus išgyvena skirtingai, todėl reikalingas susilaikymas nuo patarimų ir išankstinių nuostatų, išbuvimas su tuo, ką žmogus išgyvena. „Jeigu matome, kad žmogus patiria nelengvą etapą, galime nukreipti jį psichologinės pagalbos“, – sako B. Pučinskaitė.
Kviečia išgirsti tikras istorijas
Psichologės B. Pučinskaitės teigimu, kartais emocinius sunkumus išgyvenančiam asmeniui reikia visai nedaug – pasijusti geriau gali padėti ir supratimas, kad esi ne vienintelis, susiduriantis su išgyvenimais, kurie kartais palaužia:
„Istorijos, kuriomis dalinasi mūsų savanoriai, primena, kad kriziniuose laikotarpiuose mes esame ne vieni. Turbūt daugelis buvome atsidūrę situacijose, kai žemė slysta iš po kojų, tačiau būtina atminti, kad visada galime sulaukti pagalbos ir ieškoti jos palūžus emociškai – būtina.”
Todėl visą spalį – Psichikos sveikatos mėnesį – žmonės Vilniaus prekybos centro „Europa“ pirmajame aukšte kviečiami aplankyti kampanijai „Lūžta ne tik...“ sukurtą meninę instaliaciją ir pasiklausyti tikrų išgyvenimo istorijų.
„Emocinė sveikata yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio gyvenimo prioritetų. Itin svarbu ne tik šia tema kalbėti, bet ir kartu ieškoti sprendimų – toks ir yra šis prasmingas projektas. Džiaugiamės, kad ilgametė partnerystė su LRK suteikia papildomų verčių mūsų lankytojams – veikliems ir išsilavinusiems miestiečiams“, – sako „Europos“ valdytoja Viktorija Gražienė.
Pagrindinė kampanijos mintis – jog lūžta ne tik daiktai ar kaulai, bet ir mūsų emocijos, atgyja menininkės Agnės Kišonaitės instaliacijoje, sukurtoje iš sulūžusių daiktų. Šalia jos apsilankiusieji išmaniaisiais telefonais galės nuskenuoti kodą ir pasiklausyti istorijų, kuriose LRK savanoriai dalijosi savo patirtimis, kai buvo palūžę emociškai bei tuo, kas jiems padėjo ar vis dar padeda išgyvenant sunkumus.
Apie pirmosios psichologinės pagalbos mokymus sužinoti daugiau kviečiama apsilankius šiame puslapyje.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą, skirtą išsiaiškinti įgūdžių teikti pirmąją psichologinę pagalbą vertinimą bei nustatyti susidūrimo su pirmąja psichologine pagalba patirtį, šių metų rugsėjį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1010 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
