Iki ligos neturėjo jokių sveikatos negalavimų
„Per visą pokalbį su jumis šypsojausi“, – išsitarė Rita telefoninio pokalbio pabaigoje. Tačiau jai net nereikėjo to sakyti – šypsena, optimizmas ir vidinė šviesa spinduliuoja iš jos balso, istorija dalinasi Vėžio gydymo paramos fondas.
Paklausta, ar jai kada nors nusvyra rankos, 65-erių metų moteris išsitarė, kad turbūt ją saugo prigimtinis optimizmas, kuriuo ji „užkrečia“ ir kitus. „Todėl gydytoja kartą net pajuokavo: „Tu ilgiau pasėdėk koridoriuje už durų“. Mat, laukdama savo vizito laiko, mėgstu bendrauti su kitomis laukiančiomis moterimis. Vienos bijo, kitos nekantrauja, kad į darbą reikia, o kai pradedame kalbėtis, jos nurimsta, ima labiau pasitikėti gydymu. Tuomet ir gydytojai lengviau su jomis dirbti. Savotišką terapiją atlieku“, – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad dar ligos pradžioje ir pati buvo pas psichologę, bet suprato, kad geriausia pagalbininkė sau yra ji pati.
Galima pagalvoti, taip pokštauja sveikstanti pacientė. Iš tiesų Ritos situacija yra sudėtinga. Krūties vėžys išplitęs į kaulus ir pilvaplėvę, dėl to kas dvi savaites iš pilvo ertmės tekdavo išsiurbti besikaupiantį skystį.
Patikrinti krūtis niekam net mintis nešovė, nes problema buvo visai kitoje vietoje.
„Savo sveikata visada, kiek įmanoma, rūpinausi. Maistą prisižiūrėdavau, pasportuodavau, fiziškai tikrai buvau stipri ir jokių kitų ligų neturėjau. Viskas prasidėjo nuo virškinimo simptomų – vis paskaudėdavo skrandį ir pūsdavo pilvą. Man buvo atlikta endoskopija, kurios metu iš skrandžio nusiurbė nemažai skysčio, bet po 2 dienų vėl tas pats – skystis kaupėsi toliau. Situacija vis blogėjo – negalėjau valgyti, netekau daug svorio. Tuomet mane paguldė į ligoninę išsamesniems tyrimams.
Nieko bloga nerado, kraujas taip pat buvo geras. Patikrinti krūtis niekam net mintis nešovė, nes problema buvo visai kitoje vietoje. O ir aš buvau rami – reguliariai darausi mamogramas. Diagnozę pavyko nustatyti tik paėmus biopsiją iš kaulų čiulpų. Įdomiausia, kad pagal radiologinius tyrimus pirminis darinys nebuvo panašus į piktybinį naviką ir nebuvo apčiuopiamas išoriškai, nors metastazės jau buvo išplitusios į kaulus ir pilvaplėvę. Taigi, būtent skrandis man pranešė, kad sergu krūties vėžiu“, – pasakojo pašnekovė.
Jei nenorėsi pats sau padėti, niekas nepadės
Pirmoji chemoterapija padėjo suvaldyti skrandžio bėdas – moteris bent jau galėjo valgyti. Tačiau vėžio gydymas neįveikė. Nuolatinė kova su plintančiu vėžiu vyksta jau penkerius metus – vaistais pavyksta tik kuriam laikui sustabdyti ligos plitimą. Kai skirtas gydymas tampa nebeveiksmingas, t. y. vėžys vėl ima plisti, bandomas naujas vaistas. Tokiu būdu prieinamas vaistų sąrašas išseko – medikai nebegali pasiūlyti Ritai nieko nauja.
Todėl šiuo metu moteris savo lėšomis gydosi biologine terapija, kuri Lietuvoje kompensuojama tik prie kitų vėžio formų, o į krūties vėžio gydymo protokolą neįeina. Šis gydymas padeda sumažinti skysčio nusiurbimo procedūrų skaičių.
Neseniai atliktas genetinis tyrimas parodė, kad vis dėlto yra vienas vaistas, tinkantis jos naviko tipui, tačiau Lietuvoje neįtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, todėl gali būti įsigytas tik savo lėšomis. Deja, kaip jau paprastai būna tokiais atvejais, šeimai lėšų neužtenka, nes vėžys – „brangi“ liga. Tenka skirti lėšų kokybiškam maistui, papildomiems vaistams ir organizmą atstatantiems maisto papildams.
Vis dėlto ir šioje situacijoje moteris nelinkusi skųstis. „Visiškai pasitikiu savo gydytojais, o ir pati ieškau papildomų priemonių, kaip galėčiau sau padėti. Dvejus metus sportavau – lankiau specifines treniruotes vėžiu sergantiems žmonėms, per kurias atlikome mokslu pagrįstus pratimus, stabdančius vėžinių ląstelių augimą. Tik šią vasarą smarkiai pablogėjus sveikatai nebeturėjau jėgų sportui.
Reguliariai vykdavau į sveikos gyvensenos stovyklą, į kurią susirenka ir daugiau moterų su panašiomis diagnozėmis ir su kuriomis iki šiol susiskambiname, pasitariame. Po chemoterapijos kartais padejuoju, bet visiškai pasidavusi buvau tik vieną kartą. Tuomet jau iš tiesų galvojau – gal jau reikia nutraukti gydymą. Tačiau tuomet žentas labai gerai pasakė: „Jūs dar tokia adekvati, ko jums čia dabar taip galvoti.“ Taip ir gyvenu: pasižiūriu į veidrodį, nusišypsau sau ir einu į priekį. Neketinu save paversti kankine. Kai būna blogiau, pasakau sau – rytoj bus geriau“, – svarstė pašnekovė.
Liga – ne bausmė, o žinutė
Dar vienas svarbus dalykas, kuris lydi moterį šioje kelionėje – jos tikėjimas: Dievas gydo, gydytojai gydo, aplinka gydo, belieka tik pasitikėti.
Po chemoterapijos kartais padejuoju, bet visiškai pasidavusi buvau tik vieną kartą.
„Turiu pasitikėjimą – bus taip, kaip turi būti. Be tikėjimo, manau, būtų sudėtingiau. Skaitau daug knygų apie šventuosius ir man nėra baisu mirti, bet man dar įdomu ir pagyventi. Mes turime didelę tikinčiųjų bendruomenę – kai blogiau būna, paprašau pasimelsti už mane. Ir pati meldžiuosi: „Dieve, prie tavo kojų savo skausmą atiduodu“. Dievas visada mums siunčia pagalbą, tik mes ne visada tai suprantame.
Būna, kiti supyksta ant Dievo, ligą mato kaip jo bausmę. Aš manau, kad Dievas ne baudė mane, o kaip tik sustabdė, kad labiau pasirūpinčiau savimi, ne tik apie kitus galvočiau. Anksčiau žmonės stebėdavosi – klausdavo, kada tu pavargsti. Kai išgirdau diagnozę, juokavau – dabar pailsėsiu“, – pasakojo Rita.
Paklausta, ar liga pakeitė jos požiūrį į gyvenimą, moteris teigė tapusi atlaidesnė. Kadangi iš savęs visada reikalaudavo maksimumo, to paties tikėdavosi ir iš kitų, visko norėdavo idealiai. „Bet kai pagalvoji, kiek dar liko tau vaikščioti šia žeme, norisi ne pykti, konfliktuoti, vertinti, o kurti gražų ryšį su žmonėmis“, – atviravo pašnekovė.
Tarp svajonių – ir Trečio amžiaus universitetas
Moteris visą gyvenimą buvo iš tų, kurie tiesia pagalbos ranką prašantiems. Kol leido sveikata, ji savanoriavo Kauno hospise, vienu metu globojo iš šeimos paimtą vaiką, visada atsišaukdavo į kvietimus talkai viešosiose vietose. Net ir dabar bendraudama ji stengiasi duoti, užuot reikalavusi kitų paguodos.
„Tikiu, kad geri darbai visada sugrįžta. Nebūtinai tiesiogiai – aš tau daviau, dabar tu man duok. Jie grįžta per gerus žmones, kuriuos sutinkame savo kelyje. Visada tikėjau – su kuo ateisime, tai ir gausime. Štai ir šiandien pas neurologę buvau – kai draugės išgirdo jos pavardę, pradėjo „protinti“ – esą, pas ją niekas nesiregistruoja, nes ji pikta. O ji su manimi elgėsi labai gražiai, viską paaiškino“, – dėstė pašnekovė.
Savitarpio pagalbos filosofija Ritai yra labai natūrali, todėl dabar ji išdrįso paprašyti pagalbos sau. Vaisto, kuris gali pagerinti jos sveikatą ir pratęsti kokybišką gyvenimą, kaina mėnesiui – 8200 eurų. Gydymo reikia bent trims mėnesiams, o tai – 24 600 eurų.
Paklausus, kokių svajonių turinti ir ką norėtų nuveikti, jei gautų šansą atgauti jėgas, moteriai ilgai galvoti nereikėjo. Pirmiausia grįžtų į sporto treniruotes. Daugiau laiko praleistų su savo trimis anūkais – dovanotų jiems savo išmintį ir meilę. Atgaivintų savo gėlyną, kurį šią vasarą dėl suprastėjusios sveikatos apleido. Išvyktų į piligriminę kelionę – svajoja nuvykti pas Popiežių į Romą, kai vyks Šv. Petro bazilikos Šventųjų durų atidarymo ceremonija.
Pradėtų mokytis Trečiojo amžiaus universitete – norėtų giliau pastudijuoti teologiją, taip pat labai traukia sveikatingumo temos, kuriomis domisi nuo vaikystės. Kai jos tėtis pradėjo svarstyti apie sąnario keitimo operaciją, Rita padėjo jam taip pakeisti gyvenimo būdą, kad operacijos neprireikė iki pat mirties. „Norisi gyventi prasmingai, dar ką nors nauja sužinoti“, – apibendrino pašnekovė.
Ritą globoja Vėžio gydymo paramos fondas, kuriame neatlygintinai dirba medikai ekspertai, kiekvienu atveju įvertinantys, ar prašomas gydymas iš tiesų gali būti veiksmingas, taip pat ar jau išnaudotos visos kompensuojamo gydymo galimybės. Fondas apmoka tik gyvybiškai būtiną gydymą, o surinkti pinigai pervedami pagal faktinius dokumentus – receptus ir sąskaitas faktūras. Jeigu lieka nepanaudotų pinigų, jie skiriami kitam pacientui.
Galinčius prisidėti prie Ritos gydymo ir suteikti jai viltį gyventi ir įgyvendinti svajones Vėžio gydymo paramos fondas kviečia paaukoti tiek, kiek galite – kiekvienas euras yra labai vertingas:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT924010051005803705
Luminor bankas AS, SWIFT kodas AGBLLT2X
Paskirtis: Pagalba Ritai
