„Dalį akių ligų atvejų lemia paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų trumparegis, tikimybė, kad vaikas taip pat turės trumparegystę, yra pusantro karto, o jeigu abu tėvai trumparegiai – net 3 kartus didesnė, rašoma „Lirema“ pranešime žiniasklaidai.
Tokios ligos kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija labai susijusios su paveldimumu. Tačiau tokios būklės kaip akių nuovargis, įtampa, akių skausmas, sausumas, vaizdo liejimasis, taip pat dažnėjantys atvejai, kai trumparegystė progresuoja jau suaugusiame amžiuje, nulemti ilgėjančio laiko, kurį praleidžiame prie telefonų ir kompiuterių ekranų“, – kalba akių chirurgijos klinikos oftalmologė mikrochirurgė Milda Gaušytė.
Labiausiai kenkia įtemptas žiūrėjimas į ekranus
M. Gaušytė sako, kad visos evoliucijos metu mūsų akys dar niekada tiek ilgai nežiūrėjo į vieną atstumą.
„Dirbame ir laisvalaikį leidžiame nuolat žiūrėdami į kompiuterio ar telefono ekraną. Mūsų akis valdo raumenys, kuriems būtina atsipalaiduoti. Jeigu akį palygintume su ranka – kaip jaustumėmės, jeigu ištiestoje rankoje visą dieną reikėtų išlaikyti svarelį?“ – klausia gydytoja oftalmologė.
Akis vargina ne tik prie ekranų leidžiamas laikas, bet ir tai, kaip į juos žiūrima. Ypač kenkia veiklos, reikalaujančios įtempto, ilgai trunkančio, nepertraukiamo žiūrėjimo, tokios kaip kompiuteriniai žaidimai.
„Dėl intensyvaus sutelkto žvilgsnio kompiuteriniai žaidimai sukelia didesnę akių įtampą ir nuovargį nei kita veikla, reikalaujanti daugiau akies judesių, pavyzdžiui, darbas su dokumentais. Akys ypač vargsta žaidžiant naktimis, nes prietemoje jos būna kur kas labiau įsitempusios“, – kalba M. Gaušytė.
Išsimiegoti sveika ir akims
Gydytoja sako, kad akių sveikatai įtakos turi mityba bei tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas, ypač vitamino A, cinko bei Omega 3. Šių vitaminų ir mineralų galima gauti iš kasdien vartojamų maisto produktų. Pavyzdžiui, vitamino A yra morkose ir saldžiosiose bulvėse, cinko randama riešutuose, jūros gėrybėse, Omega 3 – žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje.
Svarbus veiksnys akių sveikatai yra fizinis aktyvumas, padedantis gerinti kraujotaką, taip pat – poilsis bei miegas. Nepertraukiamas miegas leidžia atsigauti raumenims ir sumažina akių nuovargį.
„Pacientų, kurie ateina neišsimiegoję, po naktinio budėjimo ar kelionės, matymas būna prastesnis, o trumparegystės laipsnis didesnis. Ir atvirkščiai – išsimiegojus rezultatai būna geresni“, – kalba M. Gaušytė.
Norint ilgiau išlaikyti sveikas akis, svarbu saugoti jas nuo saulės ir nešioti akinius su UV filtru, užtikrinančiu tinkamą apsaugą nuo akims kenksmingų ultravioletinių spindulių. Taip pat gydytoja primena, jog svarbu eiti miegoti nusivalius kosmetiką, nepernešioti kontaktinių lęšių, nemiegoti su jais.
„Dėmesingai rūpinantis higiena, galima išvengti kai kurių akių ligų“, – sako M. Gaušytė.
Akių ligų atsiradimo riziką didina ir rūkymas bei alkoholio vartojimas. M. Gaušytės teigimu, cigaretės turi dvejopą poveikį. Pirmiausia, jų dūmai dirgina akis, sukelia sausumo jausmą. Šiuo aspektu bedūmiai tabako gaminiai turi mažesnį neigiamą poveikį, nes jie neišskiria degimo metu susidarančių kenksmingų medžiagų. Tačiau gydytoja ragina nepamiršti, kad rūkymo neigiamas poveikis pasireiškia ne tik per dūmus, bet ir per įkvepiamas medžiagas, dėl kurių bet kurie tabako gaminiai daro neigiamą įtaką akių sveikatai. Ilgalaikėje perspektyvoje rūkymo žala akių sveikatai yra netgi didesnė nei kompiuterio.
Dėmesingai rūpinantis higiena, galima išvengti kai kurių akių ligų
Amžinę toliaregystę galima atitolinti
Net labai gerai matantys žmonės apie 45-uosius gyvenimo metus pajunta, kad darosi sunkiau skaityti ar matyti arčiau esančius objektus. Gydytoja oftalmologė amžinę toliaregystę vadina ne liga, o gerai matančių žmonių dalia, kuri ištiks kiekvieną – tik vienus anksčiau, o kitus vėliau.
Amžinės toliaregystės atsiradimą galima atitolinti vengiant akies lęšiuką veikiančių neigiamų veiksnių. Ypač didelę teigiamą įtaką turi tinkamas darbo bei poilsio režimas.
„Skaitymo akinių poreikis priklauso ir nuo to, kaip rūpinamės akimis. Jeigu pacientas ateina po įtemptos darbo dienos, jam reikės stipresnių skaitymo akinių, kurie po atostogų gali pasirodyti per stiprūs. Skaitymo akinių rečiau prireikia atsipalaidavus, esant geram apšvietimui“, – kalba M. Gaušytė.
Įspėti gali ir galvos skausmas
„Rekomenduojama regėjimą pasitikrinti visais atvejais, kai atsiranda iki tol nepasireiškę simptomai, pavyzdžiui, raibuliavimas, sutrikęs matymas, kai po darbo kyla akių ir galvos skausmas, nebeįžiūrime objektų, kuriuos matėme anksčiau“, – vardija M. Gaušytė.
Sveikiems suaugusiems iki 40 metų žmonėms pakanka profilaktiškai tikrintis akis kas 2–3 metus, vyresniems nei 40 metų žmonėms – kiekvienais metais ar kas 2 metus, o turintiems rizikos veiksnių, sergantiems diabetu ar hipertenzija, taip pat jeigu šeimoje būta glaukomos atvejų, rekomenduojama akis tikrintis kas pusę metų ar bent kartą per metus. Reguliarios patikros užtikrina, kad laiku apsidrausime nuo tam tikrų akių ligų.
Pasak gydytojos oftalmologės, tokios ligos kaip diabetas ar hipertenzija veikia kraujotakos sistemą, nuo kurios priklauso akių sveikata. Šių ligų riziką gali didinti ir nutukimas, todėl, nors nutukimas pats akių ligų nesukelia, jį turintys žmonės akių ligomis serga dažniau.
