Skandinavijos šalyse saldumynų vartojimas nėra toks įprastas, kaip pas mus – po pietų ar vakarienės nevalgomas desertas, o vaikai cukraus pilnais produktais nesimėgauja kasdien.
Gydytojai odontologai Vytautas Tamošiūnas ir Švedijoje dirbanti Lina Mikonienė paaiškino, kokius būdus galima taikyti, norint, kad vaikai suvartotų kuo mažiau saldumynų.
– Vykdote iniciatyvą „Saldumynai šeštadieniais“ – kaip ji veikia?
V. Tamošiūnas: „Saldumynų šeštadieniais“ tikslas – mažinti cukraus vartojimą ir padėti vaikams užaugti sveikais dantimis, skatinti sveikesnius mitybos įpročius. Principas labai paprastas – visus saldumynus per savaitę kaupiame saldumynų banke, o valgome saldumynus tik vieną dieną per savaitę – šeštadieniais.
Sveikatos sistema dažnai per mažai dėmesio kreipia į maisto produktus, jų kokybę bei poveikį sveikatai.
L. Mikonienė: Švedijoje saldumynai laikomi pasilepinimo produktu, kurio galima, pvz., tik vieną savaitės dieną, savaitgalį ar per šventes. Ribojama, kiek saldainių vaikas gali išsirinkti. Populiariausi čia – sveriami guminukai. Tad, tarkime, tėvai vaikui gali leisti išsirinkti 20 guminukų.
– Galbūt esate paskaičiavę, kiek saldžių produktų suvartoja vidutinis vaikas?
V. Tamošiūnas: Kuomet kalbame apie saldžius produktus, skaičiuojamas suvartojamas cukraus kiekis. Nėra tikslios statistikos, kiek būtent vaikai suvartoja cukraus vidutiniškai, bet bendras suvartojamo cukraus kiekis, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, palaipsniui vis didėja.
L. Mikonienė: Vidutinis asmuo Švedijoje suvartoja apie 15 kg saldainių ir šokolado per metus. Šiuo aspektu šalis užima pirmą vietą Europoje.
– Kaip keičiasi saldžių produktų vartojimo tendencijos, tarkime, per pastarąjį penkmetį, kai vis daugiau sužinoma apie sveiką mitybą?
V. Tamošiūnas: Lietuvoje vis daugiau gyventojų gyvena miesto vietovėse ir produktus perka iš prekybos centrų. Deja, dėl to vartojama vis daugiau perdirbto maisto, kuriame gausu ir cukraus. Nors gyventojų supratimas apie sveiką mitybą didėja, bet dėl intensyvaus gyvenimo būdo dažnai pasirenkami ne patys sveikiausi produktai.
Tėvai savo įpročius dažniausia perduoda vaikams – tiek jie, tiek aplinkiniai vis nori vaikams pamaloninti gyvenimą ir perka saldžius produktus dažniau, nei reikėtų.
L. Mikonienė: Obuolių ir kriaušių vartojimas sumažėjo nuo 21 kg 1980 m. iki 12 kg – 2020 m. Grynojo cukraus suvartojimas sumažėjo 75% ir 2020 m. siekė 4,9 kg. Bet daugiau nebemažėja.
– Kodėl būtent saldumynai taip kenkia dantims, kaip su tuo susijęs cukrus?
V. Tamošiūnas: Būtent saldumynuose esantis cukrus ir sukelia dantų ligas, nes pavalgius gausiai cukraus turinčio maisto dėl bakterijų poveikio burnoje susidaro rūgšti terpė, dėl kurios dantys netenka mineralų ir palaipsniui silpnėja, kol susiformuoja ertmės danties paviršiuje.
Norint sumažinti žalingą cukraus poveikį dantims, reiktų, kad saldumynai būtų vartojami kuo rečiau.
Norint sumažinti žalingą cukraus poveikį dantims, reiktų, kad saldumynai būtų vartojami kuo rečiau. Jei jau valgome ką nors saldaus, geriau yra suvalgyti per kartą daugiau, nei nuolatos užkandžiauti mažomis porcijomis. Bet, žinoma, geriausia būtų bendrai vengti saldumynų vartojimo.
– Gal ir suaugusiesiems tokia idėja būtų naudinga, ar mūsų dantys – atsparesni?
V. Tamošiūnas: Toks principas nepakenktų ir suaugusiems, bet gal geresnis efektas būtų, jei kalbėtume ne tiek apie dantis, kiek apie antsvorį.
Norint, kad vaikai laikytųsi principo, jog saldumynai valgomi tik kartą per savaitę, tėvai taip pat turėtų rodyti atitinkamą pavyzdį. Bendrai kalbant, suaugę žmonės dažnai turi geresnius gebėjimus atsispirti saldumynams, be to, suaugusieji dažniausiai geriau nuvalo savo dantis.
– Nemažai žinoma apie priklausomybę nuo cukraus, kaip manote, ar vaikams ji irgi gali išsivystyti, kaip tėvai gali užkirsti tam kelią?
V. Tamošiūnas: Diskutuotina, ar pats cukrus sukelia priklausomybę. Priklausomybę sukelia produktai, turintys gausiai cukraus. Kuomet namuose padėtas cukrus ir saldumynai, esame linkę vartoti ne gryną cukrų, bet produktus, kurie jo turi daug.
Lengviausias būdas sumažinti cukraus vartojimą, vengti, kad lengvai pasiekiamoje aplinkoje būtų saldžių produktų.
Turbūt pats lengviausias būdas sumažinti cukraus vartojimą, vengti, kad lengvai pasiekiamoje aplinkoje būtų saldžių produktų.
Rekomenduojama saldžius užkandžius keisti į sveikus. Galima palikti ant stalo riešutų, sūrių ar kitų sveikų užkandžių, kurie nekenkia dantims ir formuoja gerus mitybos įpročius.
L. Mikonienė: Taip, apie priklausomybę nuo cukraus kalbama, ypač apie poveikį augančiam organizmui. Tai gresia nutukimu, diabetu, širdies, kraujagyslių ligomis. Apie tai daug kalbama nėščiųjų kursuose, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, tėvai gauna gairių knygą vos gimus vaikui, mokyklose ir darželiuose atvykę odontologai veda paskaitėles patiems vaikams. Taip pat slaugytojos mokykloje aiškina apie sveiką gyvenseną, įskaitant mitybą. Mokyklose nėra jokių saldintų arbatų ar kompoto. Vaikai gali gauti tik vandens ir pieno.
– Kokia kitų šalių praktika, kalbant apie mažamečių suvartojamus saldumynus?
V. Tamošiūnas: Pasaulinės tendencijos nėra džiuginančios. Tikėtina, kad maisto gamintojams daug lengviau parduoti produktus, kurių sudėtyje daug cukraus. Maisto pramonė nelinkusi rūpintis pirkėjų sveikata, o sveikatos sistema dažnai per mažai dėmesio kreipia į maisto produktus, jų kokybę bei poveikį sveikatai.
Idėja dėl saldumynų šeštadieniais vartojimo kilo pasidomėjus Skandinavijos šalių praktika. Jose toks saldumynų vartojimo principas taikomas jau daugiau nei 5 dešimtmečius nacionaliniu mastu. Kartu su kokybišku dantų išvalymu tai užtikrina, kad dauguma vaikų užauga visiškai sveikais dantimis.
Pagrindinis principas išlieka tas pats – saldumynų turėtume duoti vaikams kuo rečiau.
L. Mikonienė: Akcijos ir edukacijos Švedijoje nelabai populiarios, nes nuo 1970 metų visi žino, kas yra „lördagsgodis“ – šeštadienio saldainiai, tai lyg „įaugę į vietinių sąmonę“. Kai vaikai kviečiami dantų patikrai, visada atliekama ir mitybos anamnezė, duodama patarimų.
Taip pat egzistuoja programėlių, kur žaismingai pateikiama informacija apie burnos sveikatą, dantų valymą ir saldumynus bei užkandžiavimus.
– Apie saldainių žalą vaikams kalbama nuo mažumės – artimoje aplinkoje, odontologų kabinetuose, kokių priemonių dar būtų galima imtis, kad ši problema sumažėtų?
V. Tamošiūnas: Idealiame pasaulyje mums, odontologams, norėtųsi, kad saldumynų vaikų aplinkoje būtų kuo mažiau. Pagrindinis principas išlieka tas pats – saldumynų turėtume duoti vaikams kuo rečiau.
Būtina žinoti, kad kokybiškas ir reguliarus dantų valymas du kartus per dieną po 2 minutes gali žymiai sumažinti arba net visai panaikinti saldumynų daromą žalą dantimis.
L. Mikonienė: Tiesiog nuo mažų dienų vaikams skiepijama, kad tas malonumas yra ribojamas. Niekas saldumynų kasdien neperka ir nevalgo. Įprasta rutina – grįžti iš darbų, darželio, mokyklos ir valgai vakarienę, jokių saldumynų. Tokių dalykų, kaip saldūs sūreliai, Švedijoje išvis nėra. Siūlomos kelios rūšys jogurtų su mažesniu cukraus kiekiu.
Politinė reklama apmokėta iš Liberalų sąjūdžio Antakalnio rinkimų apygardoje Nr.3 kandidato Vytauto Tamošiūno PK sąskaitos. Užsakymo Nr. VT24
