Kas tai yra, kaip veikia ir į kitus su nejautra susijusius klausimus atsakė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Anesteziologijos tarnybos vadovė dr. Diana Gasiūnaitė ir Vaikų anesteziologijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Ilona Dockienė.
Visą pokalbį rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Atsižvelgiama ir į paciento norus
Nejautros skyrimas prasideda nuo gydytojo anesteziologo pokalbio su pacientu. Kartais tai būna išankstinė konsultacija, kartais – vizitas į palatą prieš pačią operaciją. Pasak dr. D.Gasiūnaitės, šis vizitas labai svarbus dėl kelių priežasčių. „Gydytojas sužino paciento ligų istoriją, paklausia apie vartojamus vaistus, darbo aplinką, atliekamas funkcijas – viską, kas gali turėti įtakos operacijai ir anestezijai. Tuo metu suplanuojama anestezija, atsižvelgiant į paciento norus ir jo turimas ligas. Taip pat pacientui paaiškinama, kas vyks per operaciją ir gaunamas jo sutikimas“, – kalbėjo medikė.
Jei konsultacija vyksta prieš dieną, pacientui paaiškinama, kaip elgtis anestezijos dieną. Pvz., jam rekomenduojama nevalgyti kieto maisto iki operacijos ar kitos medicininės procedūros su nejautra bent 6 val. O skysčių nevartoti – bent 2 val. iki operacijos. Kokius vaistus galima išgerti, taip pat – kaip elgtis po operacijos.
Vaikų anesteziologė reanimatologė dr. I.Dockienė sakė, jog jos ir kolegų vizitai pas pacientus užtrunka ilgiau, nes, be informacijos tėvams, medikai visuomet stengiasi užmegzti ir ryšį su pacientais – vaikais bei jiems suprantama kalba paaiškinti, kas yra nejautra.
Medikės pabrėžė, jog į pacientų ar jų tėvų norus stengiamasi atsižvelgti, todėl labai svarbu, kad visi žinotų galimus pasirinkimus.
„Atliekant dalį operacijų, galima pasirinkti ne bendrąją, bet, pavyzdžiui, tam tikros srities nejautrą. Tokiu atveju pacientas išlieka aktyvus ir operacijos metu. Na, ne aktyvus operacijos dalyvis, bet pokalbio dalyvis“, – šypsodamasi pasakojo dr. D.Gasiūnaitė ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, taikant epidurinę nejautrą gimdymo metu, gimdyvė yra aktyvi veiksmo (gimdymo) dalyvė.
Dalis pacientų gali turėti neigiamos patirties arba dėl kitų priežasčių rinktis bendrąją nejautrą, kurios metu jis „miega“ ir nieko nejaučia. Tai, kokiu būdu bendroji nejautra bus taikoma, priklauso nuo operacijos apimties, sudėtingumo ir kitų dalykų.
Ar visi anestezijos būdai taikomi ir vaikams, ar tik suaugusiems? Dr. I.Dockienės teigimu, vaikams galima taikyti visus anestezijos būdus (intraveninį, spinalinį ir kt.). Tačiau atsižvelgiama ir į tėvų nuostatas.
„Tarkime, spinalinė nejautra tarp vaikų nėra populiarus būdas dėl visuomenėje paplitusios neigiamos nuomonės apie po to galinčius užklupti galvos ir nugaros skausmus“, – paminėjo medikė.
Ji pabrėžė, kad visuomet taikoma optimaliausia ir priimtiniausia pacientui bei šeimai, taip pat ir jo situacijai, anestezija.
Kuo skiriasi epidurinė ir intraveninė nejautra?
Pokalbio metu gydytojos trumpai apibūdino kiekvieną iš anestezijos būdų. „Visiems labiausiai pažįstamas – epidurinis gimdymo nuskausminimas. Tai yra centrinis regioninis anestezijos tipas, prie jų priskiriamas ir spinalinis. Jo esmė – anestezijos metu viena ar kita apatinė kūno dalis mažiau juda. Regioninė anestezija dažnai taikoma kraujagyslių, išangės operacijoms. Gimdymo atveju stengiamasi, kad pacientės kojos liktų jautrios, tik švelniai užtirptų“, – pasakojo dr. D.Gasiūnaitė.
Regioniniai periferiniai nuskausminimo būdai kartais taikomi vieni, tačiau neretai ir kartu su bendraja nejautra. „Pavyzdžiui, tokia anestezija galima peties sąnario operacijos metu, kuomet atliekamas periferinių nervų arba rezginių blokas, o tuomet pagal poreikį operacijos metu galima taikyti ir bendrąją anesteziją“, – sakė Anesteziologijos tarnybos vadovė.
Bendroji anestezija pacientui gali būti taikoma keletu skirtingų būdų. Pavyzdžiui, leidžiant vaistus į veną. Tai – dažniausias būdas.
„Suaugusiems pacientams rečiau, vaikams – dažniau, nejautra taikoma pacientui uždedant kaukę“, – sakė dr. D.Gasiūnaitė. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu bus taikoma, vaistai pacientui sukelia anestezinį miegą ir jis nieko nejaučia, negirdi, nemato.
„Tam tikrų operacijų metu reikia taikyti raumenų relaksaciją. Tuomet leidžiami raumenų relaksantai, todėl pacientą reikia intubuoti. Tai vadinama bendrąja endotrachėjine nejautra. Tokiu atveju pacientas pats nekvėpuoja, tai už jį atliks anestezijos aparatas“, – paaiškino medikė.
„Jeigu bus per gili narkozė, tai jau bus ne miegas, bet koma“, – pastebėjo gydytoja anesteziologė dr. D.Gasiūnaitė, paaiškinusi, kodėl gydytojo anesteziologo darbas ypatingai svarbus operacijos metu.
Atsakydama į klausimą, ar pacientas gali prabusti operacijos metu, nejausti skausmo ir būti sąmoningas, medikė paaiškino, jog kartais tai daroma ir sąmoningai.
„Taip, pacientas tikrai gali prabusti operacijos metu ir būti sąmoningas, tik nejausti skausmo. Taip atliekamos tam tikros neurochirurginės operacijos, kurių metu pacientas specialiai pažadinamas. Tačiau tokiu atveju pacientas apie tai informuojamas ir apmokomas dar prieš operaciją. Šis būdas – pasaulinė praktika, atliekant tam tikras operacijas, kai svarbu operuojant nepažeisti tam tikrų galvos smegenų zonų. Iš narkozės pažadintas pacientas operacijos metu atlieka tam tikrus psichologinius testus – su atverta kaukole jis šneka“, – apie tai, kad ne tik filmuose būna panašios scenos, pasakojo Santaros klinikų gydytoja anesteziologė.
Visgi paprastai taikant bendrąją nejautrą stengiamasi, jog pacientas neprabustų. „Kad tai neįvyktų, jo būklė „monitoruojama“ ir narkozės gylis palaikomas, atsižvelgiant į šiuos duomenis“, – sakė dr. D.Gasiūnaitė.
Koks yra anestezijoje taikomų vaistų veikimo principas? Kuo išskirtinė vaikų anestezija? Apie tai sužinosite išklausę visą pokalbį, kurį rasite VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Pokalbio santrauką parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė.
