Spalio viduryje Vilniuje duris atvėrė ilgai brandintas „Norfa“ vadovo projektas – „Sostinės medicinos centras“, kuriame sutelktos didžiulės investicijos.
Inovatyvi, moderni diagnostikos įranga, klinikos vadovo Kęstučio Strupo teigimu, išsiskirianti ne tik Baltijos šalyse, bet kai kuriais atvejais ir platesniu spektru.
Prabėgus geram mėnesiui nuo pirmųjų veiklos žingsnių D.Dundulis paskelbė, kad „Sostinės medicinos centras“ kitų metų sausio 1 d. nutrauks veiklą ir svarbiausias argumentas – prezidento veto įstatymo pataisoms, kurios atvertų didesnes galimybes privačiai medicinai.
Įstatymo pakeitimuose buvo siūloma, kad siuntimus valstybės laiduojamoms (nemokamoms) sveikatos paslaugoms gauti galėtų išduoti ne tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priskiriamų, bet ir privačių, sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai. Pagal dabar galiojantį įstatymą siuntimus gali išduoti tik su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis sutartis turinčių gydymo įstaigų gydytojai.
Argumentuodamas įstatymų pataisų atmetimą, G. Nausėda tikino, jog pateikiant jį nebuvo pateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ar prognozės. Taip pat, anot jo, svarstymų metu Seimas nesikreipė į Vyriausybę išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių.
„Šis įstatymas, mano nuomone, sukeltų reikšmingų rizikų visai sveikatos sistemai ir apribotų pacientų galimybę gauti būtinas paslaugas. Negalime leisti, kad dėl paskubomis kadenciją baigusio Seimo priimto sprendimo mūsų ir taip didelius iššūkius patirianti sveikatos sistema patirtų neigiamų pasekmių, kad nukentėtų mūsų piliečių sveikata“, – sako Prezidentas.
Pasipinigavimas?
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka tikino, kad pritaria prezidento iniciatyvai vetuoti minėtą įstatymų pakeitimą. Pasak pašnekovo, tai – tiesiog siekis pasipinigauti valstybinės sveikatos sistemos sąskaita.
Pasak R.Lazutkos, šis sprendimas ne sumažintų eiles, o dar labiau apkrautų ir išderintų sveikatos sistemą: „Dabar pagalvokime, kurie gydytojai išrašys tuos siuntimus? Tie patys, kurie dabar rašo Šeškinės poliklinikoje? Tai koks sprendimas, kurioje poliklinikoje tai vyks, vis tiek pacientai nukreipiami į tas pačias Santariškes ar kitas panašias įstaigas. Tai čia galima pavadinti siuntimų prekyba“, – savo nuomonę dėstė socialinių mokslų daktaras.
R.Lazutkos nuomone, turime galvoti, kaip išpildyti visą grandinę, nes yra ne siuntimų, o gydytojų problema. O pastarųjų, pasak jo, juk nebus daugiau.
„Kas iš to, jei mes dabar gausime siuntimą iš gydytojo, sėdinčio kitoje klinikoje, vis tiek jis rašysis į tas pačias Santariškes ir ten lauks tą patį laiką“, – tikino ekonomistas. R.Lazutka svarstė, ar nebus D.Dundulio įkvėpęs „Teltonikos“ atvejis, kai įmonės vadovas Arvydas Paukštys atvirai paskelbė apie įmonės iššūkius ir vystymo barjerus ir sulaukė žaibiškos valdžios reakcijos bei pagalbos. R.Lazutkos nuomone, šįkart veto tikrai teisingas sprendimas, nes įstatymo pataisos Lietuvos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemą butų paveikę neigiamai.
Senoviškas požiūris
Buvęs Seimo reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas, vienas iš įstatymo pataisų šalininkų, prezidento veto įvertino kaip klaidą. Pašnekovas privačios ir viešojo sektoriaus medicinos santykį Lietuvoje pavadino senovišku ir tikino, kad nenaudingiausias jis yra pačiam pacientui.
Vienu iš esminių akcentų A.Matulas minėjo, jo nuomone, Konstitucijos pažeidimą. Pacientų teisių pažeidimą.
„Dabar kas vyksta? Pirmiausia, pažiūrėkime, jei siuntimą išrašo gydytojas, kuris yra licencijuotas, tai koks skirtumas, kurioje jis gydymo įstaigoje sėdi? Ar nuo keičiasi jo licencija? Dabar turime atvejus, kai žmonės, išsityrę privačiai, nes galbūt buvo skubu, nes nenorėjo laukti eilėse, sužino diagnozę, tuomet turi eiti rašytis pas šeimos gydytoją, kad jis paskirtų siuntimą gydymui ar receptą.
Jei, pavyzdžiui, vaisto receptą išrašė licenciją turintis gydytojas privačioje klinikoje, kuri neturi sutarties su Valstybine ligonių kasa, pacientas turi mokėti pinigus, o jei išrašytų gydymo įstaiga, kuri turi – nemokėtų. Ar tai ne pacientų teisės, Konstitucijos, kurioje nurodyta lygi teisė į gydymą, pažeidimas?“, – svarstė A.Matulas.
Buvusio Sveikatos reikalų komiteto vadovo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais valstybė ir pacientai laimėtų, nes inovatyvi diagnostika juk ne visoms gydymo įstaigoms pasiekiama.
A.Matulas atkreipė dėmesį, kad dalis privačių įstaigų nesudaro sutarčių su Valstybine ligonių kasa ne dėl to, kad nenori, o dėl to, kad Valstybinė ligonių kasa nesudaro su jomis sutarties.
„Kodėl taip yra? Nes poreikio analizė rodo, kad klinikų užtenka. Žmonės laukia eilėse po kelis mėnesius, bet Vilniuje ar kitame dideliame mieste – gali sakyti užtenka. Bet šis skaičius imamas neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, į Vilnių važiuoja gydytis pacientai iš visos šalies“, – aiškino A. Matulas. Pasak jo, šito kriterijaus neatitikimo ir peržvelgimo klausimas Seime taip pat buvo keltas, bet kol kas be vaisių.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl įstatymų pataisos nebuvo teiktos Vyriausybės išvadoms, A.Matulas tikino, kad žodinį buvusios premjerės Ingridos Šimonytės palaikymą, kad jos tikrai reikalingos, jis buvo gavęs, o Seimo Sveikatos reikalų komitete dauguma pritarė, todėl Vyriausybei pataisų projektas nebuvo teiktas. Galiausiai, pasak pašnekovo, viename iš svarstymų dalyvavo ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, tikinę, kad tokios pataisos padėtų sutaupyti.
D.Dundulis: sprendimas galutinis
Pasiteiravus, ar sulaukė valdininkų, verslo atstovų reakcijų, „Norfos“ vadovas D.Dundulis tikino, kad pirmųjų tikrai ne, antrųjų – gal kelis. „Mes, lietuviai, dažnai esame tokie – tyliai sau“, – teigė pašnekovas, pridūręs, kad šįkart sprendimą jau priėmė tikrai, tik norėjo bendrai atkreipti dėmesį į problemą.
Kiek laiko tvyrojo veiklos uždarymo klausymas, jei įstaiga pradėjo veikti tik prieš gerą mėnesį? D.Dundulis tikino, kad kurį laiką, nes gavo signalų, kad taip gali būti: „O jau visai galutinis sprendimas – po Prezidento veto.“
Paklaustas, kaip jaučiasi, juk investuota labai daug, D.Dundulis atviravo, kad šiokio tokio nusivylimo, aišku, yra, bet prie to jis pratęs – juk versle yra ne vienerius metus. „Ne visi projektai baigiasi sėkmingai ir tai ne pirmas taip pasibaigęs, bet tikslas, kad sėkmingų būtų daugiau“, – tikino pašnekovas.
Paprašytas pakomentuoti, ar tikrai viską statė ant įstatymo pataisų „kortos“, D.Dundulis atviravo, kad daugelis didžiųjų verslininkų imasi rizikų, ir labai didelių – tai normalu: „Parodykit man verslininką, kuris nesiima rizikų.“
Paprašytas pakomentuoti, ar tikrai viską statė ant įstatymo pataisų „kortos“, D.Dundulis atviravo, kad daugelis didžiųjų verslininkų imasi rizikų, ir labai didelių – tai normalu.
Priminus neseniai nuskambėjusį „Teltonika“ atvejį, D.Dundulis tikino, kad jis jo neinspiravo, jo tikslas – tiesiog pranešti, kaip ir kodėl.
„Vis tik nesame maži, todėl pasakiau, kaip yra ir kodėl. „Teltonikos“ atvejis parodė, kad tų barjerų yra, tikiuosi, kad garsiai apie juos kalbant procesai pajudės“, – kalbėjo verslininkas. Paklaustas, ar artimiausiu metu planuoja dar kokių nors didelių projektų, D.Dundulis atsakė, kad tokio pobūdžio – ne.
Darbuotojams apie projekto pokyčius, kaip sakė D.Dundulis, irgi pranešta šiomis dienomis. Pasak vadovo, aišku, jie buvo ištikti šoko. Apie planus, kas turėtų laukti „Sostinės medicinos centro“ pastato, įrangos, D.Dundulis atsakė trumpai, veikiausiai – pardavimas.
