Tyrimas parodė, kad moterys, kurios per pastarąsias 30 dienų sekso metu buvo smaugiamos keturis kartus, patyrė smegenų struktūrų pokyčius, kurie turėjo įtakos jų gebėjimui atlikti darbinės atminties užduotis.
Žurnale „Brain Behavior“ paskelbto tyrimo metu buvo tiriamos dvi grupės po 41 moterį. Vienai grupei priklausė moterys, kurios per pastarąsias 30 dienų sekso metu buvo smaugiamos, o kitai – tos, kurios nebuvo smaugiamos. Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip ši praktika paveikė jų smegenų struktūrą.
Palyginti su antrąja grupe, moterų, kurios buvo smaugiamos, smegenų žievės storis gerokai padidėjo keliose smegenų dalyse, susijusiose su veido atpažinimu, vizualiniu apdorojimu ir atmintimi. Tai rodo, kad jų smegenų struktūra pasikeitė, galbūt visam laikui. Šie struktūriniai pokyčiai gali būti susiję su pažinimo funkcijų ar jutimo apdorojimo skirtumais.
„Didelį susirūpinimą kelia tai darantys paaugliai ir jaunuoliai, kurie iš tikrųjų dar neturi visų žinių ir informacijos apie šį elgesį, kurie gali turėti labai ribotą patirtį ar komunikavimą apie seksualumą“, – sakė tyrimą atlikusi dr. Debbie Herbinick, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos tyrinėtoja.
Kai žmogus yra smaugiamas, smegenys dėl apriboto kraujo atitekėjimo gali iš karto nustoti veikti normaliu pajėgumu ir jau po 5 minučių dėl deguonies ir gliukozės trūkumo patirti nekrozę arba audinių mirtį.
Kuomet į smegenis patenka mažai deguonies, net jei tai trunka tik trumpą laiką, pvz., 10 sekundžių, žmogus gali apalpti. Tuo tarpu kelios minutės be deguonies gali sukelti ilgalaikių smegenų pažeidimų.
Tokiu atveju smegenų ląstelės pradeda nykti ir mirti. Norėdamos išgyventi, jos naudojasi „degalų“ atsargomis, o tai savo ruožtu kraujyje gamina pieno rūgštį. Galiausiai, maždaug po 20 minučių, tai sukelia širdies, inkstų ir kepenų audinių pažeidimus.
2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad moterys, kurios buvo smaugiamos, bent kartą buvo praradusios sąmonę, kas gali sukelti bent jau lengvą smegenų traumą, traukulius, motorikos ir kalbos sutrikimus bei paralyžių.
Psichologinės to pasekmės apėmė PTSD, depresiją, polinkį į savižudybę ir disociaciją. Kognityviniai ir elgesio simptomai pasitaikė rečiau, tačiau apėmė atminties praradimą, padidėjusią agresiją ir pagalbos neieškojimą.
