Tiesa, medikams 52 metų pacientei ne iš pirmo karto pavyko atstatyti rankos kraujotaką, nes kraujagyslės kalcifikacija ir užakimas buvo labai didelis ir įprastai atliekamas endovaskulinis gydymo metodas buvo neįmanomas arba labai pavojingas.
Sumažinti galimų komplikacijų riziką padėjo sudėtinga operacija, atlikta naudojant šiuolaikišką medicinos įrangą, rašoma Šiaulių ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Tyrimų rezultatai glumino
Pirmą kartą į kraujagyslių chirurgą vidutinio amžiaus moteris kraipėsi maždaug prieš pusę metų, kai pasireiškė simptomai, dėl kurių penkiasdešimtmetį perkopusi moteris nebegalėjo net dirbti. Atvykusi į Konsultacijų polikliniką pacientė skundėsi dešinės rankos silpnumu, šalimu, tirpimu, nuovargiu, jėgos nebuvimu, galvos svaigimu, regos, atminties, koordinacijos sutrikimais, ūžimu ausyse. Arterinis kraujo spaudimas dešinėje rankoje būdavo sunkiai išmatuojamas ir ženkliai mažesnis nei kairėje, skirdavosi daugiau nei 40 mmHg.
Atlikta dešinės rankos ir kaklo arterijų DUPLEX echoskopija – neinvazinis tyrimo metodas, skirtas kraujotakai įvertinti. Pasak gydytojo angiochirurgo Tomo Ptašinsko, tyrimo metu pastebėta, kad dešinėje rankoje arterinė kraujotaka labai lėta, vykstanti tik per aplinkines kraujagysles. Įtarta, kad dešinėje pusėje yra užakusi poraktikaulinė arterija, kurią eckoskopu pilnai įvertinti neįmanoma dėl anatominių jos ypatybių.
Taip pat, įvertinus kaklo magistralines arterijas, pastebėta, kad yra poraktikaulinės arterijos apvogimo sindromas – tai būklė, kai kraujotaka iš slankstelinės arterijos nukreipiama į ranką per pažeistą ar užsikimšusią poraktikaulinę arteriją. „Šis „pavogimas“ sumažina kraujo tiekimą į smegenis, ypač į užpakalinę jų dalį (vertebrobazilinį baseiną) ir gali sukelti įvairius simptomus“, – apibūdina gydytojas T. Ptašinskas pacientės būklę, o nustatyti echoskopijos pakitimai patvirtinti ir patikslinti, atliekant antrą neinvazinį diagnostikos metodą – kaklo, krūtinės, rankos srities kompiuterinės tomografijos angiografiją.
Arterija liko neatstatyta
Pacientė paguldyta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus angiochirurgijos poskyrį, jai atlikta dešinės rankos angiografija bei cerebrinė angiografija. Tai jau invazinis diagnostikos metodas, kuris tiksliausiai pasako apie kraujotakos praeinamumą ir laikomas „auksiniu standartu“ bei, kurio metu galima taikyti ir endovaskulinį gydymo būdą. Šiuo tyrimu nustatyta, kad poraktikaulinė arteriją proksimalinė srityje ties jos atsišakojimu iš aortos yra pilnai užakusi. Rankos kraujotaka vyksta reversine (atbuline) tėkme per slankstelinę arteriją ir vyksta smegenų „apvogimas“. Greta stebėta, kad būtent tos pačios pusės bendroji miego arterija ties jos išsišakojimu yra apie 80 proc. susiaurėjusi ir hemodinamiškai reikšmingai trikdo dešinės pusės smegenų kraujotaką.
Stebint tokius didelius kraujagyslių pakitimus, patyręs intervencinis radiologas bandė endovaskuliniu būdu atstatyti dešinės rankos kraujotaką, tačiau nesėkmingai (dėl per didelės arterijos kalcinozės). Poraktikaulinė arterija liko neatstatyta. Tos pačios procedūros metu atstatyta miego arterijos kraujotaka, ją sustentuojant specialiu miego arterijos stentu – taip apsaugant nuo gresiančio išeminio galvos smegenų insulto.
Moteris neslėpė, kad turi žalingą įprotį rūkyti, kas galėjo prisidėti prie kraujagyslių stiprios pažaidos bei kalcinozės. Po šio gydymo buvo būtinas bent 3 mėnesių kraują skystinančių vaistų kursas, dėl didelės dešinės miego arterijos stento trombozės rizikos. Dešinės rankos kraujotakos chirurginė arterijų rekonstrukcinė operacija šiuo laikotarpiu buvo negalima dėl kraują skystinančių vaistų poreikio ir pacientė išrašyta iš ligoninės namo.
Drąsus sprendimas
Po trijų mėnesių pacientė vėl atvyko į polikliniką ir kreipėsi į gydytoją angiochirurgą Tomą Ptašinską. Moteris skundėsi dėl tos pačios rankos, nes, atstačius dešinės pusės miego arterijos kraujotaką, mažai kas pasikeitė ir ji toliau negali dirbti. Šeimos gydytojas pacientei iki šiol tęsė nedarbingumą, nes ranka tinkamai nefunkcionuoja.
Konsultacijos metu nuspręsta atlikti chirurginę arterijų rekonstrukcinę operaciją – karotikosubkliavinį šuntavimą, panaudojant dirbtinę kraujagyslę (kraujotaką atstatant iš miego arterijos į poraktikaulinę arteriją per dirbtinę kraujagyslę). Anksčiau ši operacija būdavo atliekama per du pjūvius – vienas pjūvis prie miego arterijos kaklo srityje, o kitas – ant tos arterijos ekspozicijos, kurią reikia atstatyti.
„Mes pasirinkome operaciją atlikti šiuolaikiškai ir modernia technika“, – sako gydytojas T. Ptašinskas, pirmą kartą atlikęs sudėtingą operaciją. Jaunam gydytojui asistavo patyręs kraujagyslių chirurgas doc. dr. Donatas Inčiūra, į Šiaulius atvykstantis iš LSMUL Kauno klinikų. Docentas specializuojasi kaklo arterijų operacijų srityje, tačiau šią labai retai atliekamą operaciją ir jam yra tekę atlikti vos keturis kartus.
Moderni operacija
Operacijos metu atliktas kraujagyslių šuntavimas dirbtine kraujagysle nuo dešinės pusės bendrosios miego arterijos į dešinės pusės poraktikaulinę arteriją. Operacija atlikta per vieną pjūvį (anksčiau buvo atliekama per du pjūvius) sudėtingoje anatomiškai vietoje, nes, pasak gydytojo T. Ptašinsko, iš poraktikaulinės arterijos atsišakoja daug labai svarbių arterijų, kurių kraujotakos sutrikdymas gali sukelti rimtas negrįžtamas komplikacijas, šalia praeina svarbūs nervai.
Siekiant sumažinti galimų komplikacijų riziką operacijos metu, reikalingas modernus smegenų kraujotakos sekimas ir vertinimas. Operacijos metu panaudotas NIRS – tai šiuolaikiškas bei modernus neinvazinis diagnostinis tyrimas, leidžiantis monitoruoti smegenų kraujotaką, vertinant smegenų įsotinimą deguonimi.
„Smegenų kraujotaka stebėti ir vertinti labai svarbu, nes operacijos metu sustabdoma vienos pusės smegenų kraujotaka, kol bus suformuotas karotikosubkliavinis šuntas, tai gali sukelti negrįžtamus pakitimus smegenyse,“ – sako gydytojas T. Ptašinskas, sėkmingai atlikęs pirmąją per savo praktiką chirurginę arterijų rekonstrukcinę operaciją – karotikosubkliavinį šuntavimą.
