„Niekas jau nebestebina, sugadinti žmonės esame, – mums einant link priimamojo lauko durų, atvirai prakalbo 35-erių metų Kauno klinikų gydytojas A.Kukulskis. – Apie dešimtmetį darbuojuosi skubios pagalbos skyriuje – ir suaugusiųjų, ir vaikų. Skubios medicinos gydytojas – nauja specialybė Lietuvoje, jai – vos 10 metų. Pats esu iš antros laidos.“
Visi pacientai, kurie atvyksta ar yra atvežami į Skubios pagalbos skyrių, praeina pro vadinamąjį rūšiavimo postą. Čia įvertinami atvykusiojo nusiskundimai, gyvybiniai parametrai. Tuomet pateikiamas verdiktas: pacientas gali laukti pagalbos ar ne.
Pacientai išskirstomi po tris egzistuojančius postus – reanimacinę salę, kur prižiūrimi intensyviausiai sergantys ligoniai, stebėjimo salę, kur paguldomi tie, kuriuos norima stebėti iš arčiau (vietų – 23), ir už durų esantį laukiamąjį.
Ketvirtadienio vidurdienis. Įprastai – pats pikas. Ar šią akimirką tų laukiančiųjų daug?
„Gaisro skyriuje nėra. Nedaug pacientų. Yra kur atsisėsti. Būna, kad nebelieka kur“, – pravėrus duris į laukiamąjį, situaciją reziumavo pašnekovas.
Girdimi įvairių gyvybines funkcijas stebinčių ar palaikančių aparatų pypsėjimai. Šie garsai, nemeluosiu, nuteikia ne itin maloniai. Tačiau medikai jų, rodos, nebegirdi.
„Aparatas pypsi įspėdamas, kad paciento širdis greičiau plaka, sutriko kvėpavimas ar jam reikia deguonies. Gydytojai jaučia perdegimą nuo įspėjamųjų signalų. Padirbę kurį laiką skyriuje, ima nebegirdėti to pypsėjimo, o pacientą jis vargina, kelia klausimų: kodėl į mane niekas nekreipia dėmesio? Nes centrinėje konsolėje, ekrane, į kurį suplaukia duomenys iš visų monitorių, matome, kad viskas gerai“, – paaiškino A.Kukulskis.
Dažnos greitųjų eilės
Mums benagrinėjant monitorių, prie laukinių durų viena po kitos atvyksta greitosios mašinos.
„Turime prie laukinių durų dekontaminacijos zoną – pacientai čia nuprausiami. Ši zona naudojama, jei įvyksta kokia ekstremali situacija, pavyzdžiui, kai žmogų atveža galimai užterštą chemija, ar kai atvežami asocialūs žmonės, turintys utėlių. Kartą per savaitę ar dvi tenka panaudoti šią zoną.
Čia taip pat paruošta spintelė su priemonių rinkiniais, kuriuos tektų panaudoti kilus ekstremaliai situacijai, na, jei sugriūtų „Žalgirio“ arena ir staiga atvežtų 100 pacientų. Įsijungtų visai kitas darbo režimas. Dar neteko šios spintelės turinio panaudoti“, – pasidžiaugė rinkinį demonstruodamas A.Kukulskis.
Pasak jo, trečdalis pacientų į Kauno klinikas atvežami greitosiomis. Jokios pirmenybės tai nesuteikia – aptarnaujama pagal būklės sudėtingumą. Būna, susidaro greitųjų eilė, nes nebelieka vietų, kur paguldyti pacientus – visos visuose skyriuose užimtos.
„Užsikemšame. Tuomet pacientai laukia kitos dienos, kol atsilaisvins vieta kokiame skyriuje. Yra buvę, kad 10 greitosios pagalbos automobilių stovi – garažas pilnas“, – nustebino medikas.
Imu abejoti, kaip ir taip dažnai jau perpildytos ligoninės iš tikro būtų pasiruošusios tai A.Kukulskio paminėtai „Žalgirio“ arenos griūčiai.
Sukrečia jauni pacientai
Tęsiame ekskursiją po Skubios pagalbos skyrių. Praeiname izoliacines palatas. Apžiūrime sunkiausių ligonių erdves.
Tai dvi salės, kuriose prireikus vykdomas gaivinimas, insulto krešulių tirpdymas, įvairios intervencijos ir pan.
„Čia turime visą reikalingą įrangą, kad užtikrintume gyvybines funkcijas. Galime net cezario pjūvį atlikti. Po skubiai atliktų veiksmų pacientas perkeliamas į intensyvaus stebėjimo palatą. Per 24 valandas stengiamės išspręsti tolesnį jo kelią ligoninėje“, – paaiškino pašnekovas.
Paklaustas, koks labiausiai sukrėtęs įvykis yra nutikęs pačiam šiose patalpose, įvardijo atvejus, kai į priimamąjį atvežami sužaloti ar staigios mirties, insulto ištikti jauni žmonės.
Trečdalis pacientų į Kauno klinikas atvežami greitosiomis.
„Kad diedukai miršta, nėra neįprasta, kartais garbaus amžiaus pacientai net atvažiuoja į Skubios pagalbos skyrių numirti, bet jaunas žmogus...“ – trumpam susimąstė medikas.
Atvežami į priimamąjį ir šimtamečiai, tad kartais, anot pašnekovo, Skubios pagalbos skyrius virsta medicinos sistemos pagalbos tinklu, kuris sugaudo visus atvejus su vienišais, apleistais senjorais.
Toks pacientas negali nueiti pas šeimos gydytoją, nes neturi telefono, kad galėtų paskambinti. Atvyksta jis į priimamąjį, nes niekur kitur jam nepavyksta kreiptis pagalbos. Tokiais atvejais gydytojams padeda socialinis darbuotojas – Kauno klinikos turi tam skirtą pareigybę.
