„Kad galėtų tinkamai reaguoti į krizes ir grėsmes, sveikatos sektorius privalo turėti atsparią įstaigų infrastruktūrą, tinkamai paruoštus specialistus, pakankamas būtinųjų priemonių atsargas, taip pat būti pasirengęs veikti operatyviai ir koordinuotai, kaip to dažnai reikalauja ekstremalios sąlygos.
Atnaujintas teisinis reglamentavimas padės gydymo įstaigoms ir sveikatos priežiūros specialistams geriau pasiruošti galimoms krizėms bei užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp koordinuojančių valdžios institucijų, pagalbą gyventojams teikiančių gydymo įstaigų ir pagalbos ranką nelaimės atveju ištiesiančių nevyriausybinių organizacijų“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Patvirtintos parengties stiprinimo rekomendacijos, skirtos sustiprinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą veikti ekstremalių situacijų, krizės, mobilizacijos ar karo metu. Rekomendacijose akcentuojamas infrastruktūros atsparumo didinimas, pajėgumų veikti krizių metu užtikrinimas bei pasirengimas masinėms nelaimėms – nuo didesnio nukentėjusiųjų skaičiaus priėmimo iki efektyvaus personalo ir pacientų evakuacijos plano.
Rekomendacijose detalizuotos sveikatos priežiūros įstaigų parengties stebėsenos procedūros, numatytos prielaidos privačių gydymo įstaigų įtraukimui į pasirengimą bei jų pajėgumų panaudojimą. Tai užtikrins sveikatos paslaugų teikimo tęstinumą.
Svarbus dėmesys skiriamas Saugios sveikatos priežiūros įstaigos indekso diegimui, kuris padės įvertinti pasirengimo veiksmingumą, koordinuoti veiksmus bei užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl įstaigų pasirengimo ir veiklos organizavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais rasite ČIA.
Užtikrinti nepertraukiamą gydymo įstaigų veiklą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą krizės metu padės kritinės infrastruktūros standartas, kuriuo įtvirtinti reikalavimai energijos, vandens, šildymo, deguonies tiekimui, maitinimui, ryšio sistemoms bei požeminei infrastruktūrai. Šios sritys yra gyvybiškai svarbios asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui. Standarte numatomi reikalavimai apima ne tik techninę įrangą (pvz., atsarginių elektros energijos šaltinių ir vandens rezervuarų įsigijimą), bet ir veiklos organizavimą, užtikrinant minimalius paslaugų teikimo standartus kritiniais atvejais.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl gydymo įstaigų kritinės infrastruktūros pritaikymo galimoms grėsmėms standarto rasite ČIA.
Ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais labai svarbus nevyriausybinių organizacijų (NVO) pasitelkimas, siekiant užtikrinti koordinuotą pagalbos teikimą ir sveikatos sektoriaus veiklos tęstinumą.
Patvirtintame Tarptautinių humanitarinių ir nevyriausybinių organizacijų pasitelkimo sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų ir krizių atvejais tvarkos apraše apibrėžtas veikimo algoritmas, kuris leis operatyviai ir efektyviai įtraukti NVO, nukreipiant jas į gydymo įstaigas ir kitas vietas, kur pagalba yra labiausiai reikalinga. Apraše išsamiai nustatyta NVO atrankos, informavimo ir įtraukimo tvarka, apibrėžti pagalbos organizavimo principai, veiklos sritys ir pagalbos teikimo vietos. Nuoseklus bendradarbiavimo procesas užtikrins, kad visi NVO pajėgumai būtų pasitelkti efektyviai, atsižvelgiant į didžiausius pagalbos poreikius.
Atnaujintą nevyriausybinių organizacijų pasitelkimo krizių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais tvarką rasite ČIA.
