Per šį laikotarpį bendrija išaugo į visą Lietuvą apimančią organizaciją, vienijančią apie du tūkstančius narių ir septynias asocijuotas tėvų organizacijas skirtinguose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Varėnoje. Visgi organizacijos kasdienybė rodo, kad siekiant efektyviai veikti ir ilgainiui augti, susiduriama su daugybe nelengvų iššūkių, o juos įveikti padeda tik nuolatinis organizacijos tobulėjimas.
Pradėjo kurti vaikams palankią aplinką nuo nulio
1994 – ais metais susibūrusi bendrija kurčiųjų vaikų ugdyme pokyčius pradėjo „nuo nulio“. Kartu su gydytojais išstumdė ledus tuometinėje LR Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl visuotinio naujagimių klausos tikrinimo įteisinimo. Bendradarbiavo su Seimo nariais ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad Socialinės integracijos įstatyme atsirastų ankstyvosios pagalbos šeimai paslauga.
Bendrijos atstovai ir šiandien kiekvieną dieną siekia, kad su šeimom, kurių vaikams diagnozuotas klausos sutrikimas, susisiektų specialistų komanda ir informuotų tėvus apie vaiko ugdymo galimybes kuo arčiau gyvenamosios vietos, apie visas klausos aparatais ir kochleariniais implantais prekiaujančias įmones, apie gestų kalbos mokymosi galimybes, apie tėvų pagalbą tėvams ir daugybe kitų šeimoms rūpimų ir jas neraminančių klausimų.
Tačiau tam, kad užtikrinti sklandžią organizacijos veiklą, ir tinkamą rūpinimąsi vaikais su klausos negalia, vien tik veiklų skirtų šeimoms negana. Siekiant, kad situacija Lietuvoje keistųsi, kad kuo greičiau sukurtume įtraukią ir vaikui palankią aplinką PAGAVA aktyviai dirba ir su advokacijos veikla, aktyviai atstovaudama kurčiųjų bendruomenės teises valdžios institucijose. Tačiau pastebima, kad regionuose veikiančioms asocijuotoms organizacijoms trūksta resursų – tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, o tai stipriai apsunkina tinkamą organizacijų kasdienių veiklų vykdymą.
Kokybiškas atstovavimas per stiprius regionus
PAGAVA savo veikloje nuolat stiprina regionų veiklas. Bendrija įgyvendinamų projektų dėka gali vykdyti ir specialias mokymų programas, skirtas regioninių nevyriausybinių organizacijų atstovų kompetencijoms tobulinti. 2023-2024 m. įgyvendinant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Bendrijos PAGAVA institucinių gebėjimų stiprinimas“ bendrijos PAGAVA ir regioninių organizacijų atstovai turėjo galimybę kelti savo kompetencijas strateginio planavimo, komunikacijos, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos, projektų valdymo ir informacinių technologijų srityse. Mokymai ne tik padeda gerinti administracinius gebėjimus, bet ir sudaro galimybes regionų organizacijoms efektyviau tvarkyti finansus bei teikti aukštesnės kokybės paslaugas, o tai reiškia ir geriau pasirūpinti su kurtumu susidūrusiomis, nuo Vilniaus nutolusiomis šeimomis.
PAGAVA ir toliau planuoja stiprinti regionines narių veiklas, teikiant metodinę pagalbą ir investuojant į organizacijų administracinių gebėjimų ugdymą. Be panašaus pobūdžio skėtinių organizacijų iniciatyvų nevyriausybinės organizacijos neturėtų galimybių tokių veiklų įgyvendinti nei dėl finansinių nei dėl organizacinių resursų.
Populiariausi – tėvams palaikyti skirti renginiai
Savo kasdienėje veikloje PAGAVA skiria ypatingą dėmesį operatyviai pagalbai tėvams. 2023 metais buvo atnaujintas grupės KLAUSA darbo reglamentas, leidžiantis efektyviau teikti informaciją apie ugdymo, klausos aparatų ar kochlearinių implantų pasirinkimo galimybes. Taip pat daug dėmesio skiriama tėvų pagalbai tėvams – dalijimasis patirtimi yra viena vertingiausių paramos formų, padedančių susidoroti su šeimoms kylančiais iššūkiais. Būtent tėvų dalijimosi patirtimi su kitais tėvais renginiai sulaukia didelio bendruomenės dėmesio, kadangi juose tėvai ne tik įgyjam naujų žinių, bet ir kuriasi bendruomenė – tėvai supranta, kad turi palaikymą ir yra ne vieni.
Organizacijai būtinos tarptautinės žinios
PAGAVA neapsiriboja nacionaliniu lygmeniu ir aktyviai dalyvauja tarptautinėse veiklose. Organizacija bendradarbiauja su kitomis pasaulio nevyriausybinėmis organizacijomis, dalyvauja mokymuose ir seminaruose. Taip siekiama perimti gerąją praktiką ir pritaikyti ją Lietuvos kontekste. Tokia partnerystė ne tik stiprina PAGAVA gebėjimus, bet ir prisideda prie Lietuvos kurčiųjų bendruomenės teisių atstovavimo tarptautinėje erdvėje. Norint augti, neatsilikti nuo naujausių tendencijų vaikų su klausos negalia įtraukimo, atstovavimo srityje tarptautiniai kontaktai būtini.
Laukia dar daug iššūkių
Nepaisant ilgametės patirties, kaip ir kiekviena atstovavimo srityje veikianti nevyriausybinė organizacija, PAGAVA susiduria su nemažai iššūkių. Pagrindinės problemos – finansinių ir žmogiškųjų resursų trūkumas, ypač regioniniuose skyriuose. Tai riboja galimybes pasiekti daugiau šeimų ir plėsti veiklą.
Atstovaujant bendruomenės teises taip pat siekiama daug pokyčių vienas jų aktyvesnis – SADM, SAM ir ŠMSM – susikalbėjimas ir bendras darbas vaikų su negalia labui, aktyvesnis kurčiųjų vaikų ugdymas. Nerimą organizacijai kelia ir vaikų su klausos negalia egzaminų sistema, taip pat labai svarbu, kad studentams su klausos negalia būtų teikiama konspektuotojo arba sakytinės kalbos vertimo į tekstą paslauga, tai žymiai palengvintų studijas ir sudarytų galimybę didesniam jaunų žmonių skaičiui studijuoti.
Tarp spręstinų problemų ir audiologų, surdopedagogų trūkumas. Ypatingai kurčiųjų ugdymo specialistų pagalbos trūksta bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems sutrikusios klausos vaikams. Šiandien vis dar nepakankama yra suma, kuri yra kompensuojama už klausos aparatų įsigijimą. Ypač svarbu, kad gerus klausos aparatus galima būtų įsigyti vaikams, nes jie mokosi girdėti, kalbėti, o ne visi tėvai išgali sumokėti tokias dideles priemokas.
Tai tik keli iššūkiai į kurių sprendimą organizacija orientuosis artimiausiu metu. Be jų, ateityje PAGAVA planuoja ir toliau stiprinti regionines organizacijas, tobulinti teikiamas paslaugas ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą. Visos šios pastangos orientuotos į vaikų su klausos negalia gerovės didinimą ir draugiškesnės aplinkos jiems kūrimą.
