„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tai, kaip gimėte, gali pakeisti jūsų organizmo reakciją į gyvybę gelbstinčius vaistus

Nė vienas iš mūsų negalime atsiminti, kaip gimėme – tai papasakoja tėvai, kartais – vaizdo įrašas ar nuotraukos iš gimdymo palatos, jei tuo pasirūpino būsiemieji tėveliai. Vis dėlto vieną faktą tikriausiai visi išsiaiškiname dar vaikystėje (arba vėliau). Tai – ar gimėme natūraliai, ar cezario operacijos būdu.
Naujagimis (asociatyvinė nuotr.)
Naujagimis (asociatyvinė nuotr.) / Unsplash nuotr.

Nors iki šiol nėra daug tyrimų, kurie paaiškintų, kaip vienoks ar kitoks kelias į šį pasaulį paveikia žmogaus gyvenimą, visgi, kai kas jau žinoma.

Kaip rašo „Science Alert“, nuo to, kaip naujagimis gimsta, gali priklausyti, kaip vėliau jo imuninė sistema reaguos į gyvybę gelbstinčius vaistus.

Naujas Kinijoje atliktas tyrimas rodo, kad vaginalinis ar chirurginis kelias iš gimdyklos į pasaulį gali turėti įtakos tymų vakcinos veiksmingumui. Cezario pjūvio operacijos metu gimusiems vaikams antrojo skiepo reikia labiau nei daugeliui kitų, rodo tyrimas.

O be šios sustiprinamosios vakcinos yra didesnė rizika, kad apsauga nuo tymų nebus kokybiška.

Solen Feyissa / Unsplash nuotr./Po gimdymo – mama su naujagimiu
Solen Feyissa / Unsplash nuotr./Po gimdymo – mama su naujagimiu

Ištyrė daugiau nei 1500 motinų ir kūdikių porų

Analizę atliko Kembridžo universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Fudano universiteto Kinijoje mokslininkai, o jos metu buvo gauti duomenys iš 1505 motinos ir kūdikio porų Kinijoje.

Paprastai apie 5 proc. vaikų, kuriems pirmąja tymų vakcinos doze buvo paskiepyti jaunesni nei 1 metų amžiaus vaikai, antikūnų atsakas nepasireiškia. Tačiau 2013-2018 m. Kinijoje per cezario pjūvį gimę kūdikiai 2,56 karto dažniau patyrė tymų vakcinos nesėkmę nei tie, kurie gimė vaginaliniu būdu.

Laimei, antroji tymų vakcina kompensavo šią nesėkmę, sukeldama pavėluotą ir „tvirtą imuninį atsaką“. Tačiau apie šį vėlavimą svarbu žinoti, nes jis gali padėti formuoti veiksmingą vakcinų politiką.

Šis tyrimas svarbus ir kalbant apie vakcinaciją. 2021 m. milijonai vaikų visame pasaulyje nepasiskiepijo nuo tymų – tai rekordinis skaičius, dėl kurio daugelio šalių bandos imunitetas atsidūrė pavojingame lūžio taške.

„Žinome, kad daug vaikų nesulaukia antrojo skiepo nuo tymų, o tai pavojinga tiek jiems patiems, tiek platesnei populiacijai“, – aiškina Kembridžo universiteto genetikas Henrikas Salje ir priduria:

„Kūdikius, gimusius po cezario pjūvio operacijos, tikrai norėtume stebėti, kad jie gautų antrą skiepą nuo tymų, nes yra didesnė tikimybė, kad pirmasis skiepas bus nesėkmingas.“

Suprasti akimirksniu

  • Tymai – tai virusinė kvėpavimo takų liga, kuri kelia tiesioginę grėsmę ir yra viena iš labiausiai užkrečiamų mums žinomų ligų.
  • Vakcina yra vienintelis būdas, galintis padėti apsisaugoti nuo šios infekcijos bei sunkių komplikacijų, taip pat ir jos plitimo visuomenėje.
  • Tam, kad populiacijoje būtų pasiektas bendras („bandos“) imunitetas, reikia bent 95 proc. skiepijimo apimčių. Deja, visame pasaulyje skiepijimo mastai sparčiai mažėja.

Patvirtina ir kiti tyrimai

2022 m. atliktas tyrimas susiejo cezario pjūvio operaciją su mažesniu antikūnų atsaku po meningokokinės ir pneumokokinės vakcinos. Tyrimo metu vaginaliniu būdu gimę kūdikiai po skiepų turėjo dvigubai daugiau apsauginių antikūnų.

Kodėl taip yra? Mokslininkai iškėlė teoriją, kad per cezario pjūvį gimę kūdikiai nėra „pasėjami“ tais pačiais svarbiais mikrobais iš motinos makšties, o šie gali turėti stimuliuojantį poveikį naujai susiformavusiai imuninei sistemai.

Jau minėtame tyrime, kuriam susivienijo Kinijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai, nebuvo tiriama, kodėl cezario pjūvis turėjo įtakos reakcijai į vakciną, tačiau jo autoriai įtaria panašią priežastį.

„Gimdant cezario pjūvio operacijos metu vaikai nėra veikiami motinos mikrobiomo taip pat, kaip gimdant vaginaliniu būdu“, – aiškina tyrėjai.

Pasak jų, tai reiškia, jog jiems ilgiau užtrunka, kol susiformuoja jų žarnyno mikrobiomas, o kartu ir imuninės sistemos gebėjimas pasiskiepyti vakcinomis nuo ligų, įskaitant tymus.

Tačiau, kaip rašo „Science Alert“, kol kas tai tik teorija. Nors cezario pjūvio būdu gimusių kūdikių žarnyne bakterijų įvairovė skiriasi, palyginti su vaginaliniu būdu gimusiais kūdikiais, kiti tyrimai rodo, kad šie skirtumai išnyksta maždaug po 9 mėnesių.

Naujagimių imuninė sistema iš esmės yra paslaptis. Mokslininkai net negali susitarti, ar kūdikis į pasaulį ateina sterilus, ar jau su įsčiose sukauptu mikrobiomu. Taip pat neaišku, ar į naujagimio organizmą patenka motinos makšties, ar žarnyno mikrobiomai, ir kiek svarbus žindymas po gimimo.

Visgi verta priminti ir dar vieną tendenciją: nuo 2000 m. pasaulyje dvigubai padaugėjo cezario pjūvių. Dabar ši operacija pasaulyje sudaro apie 20 proc. visų gimdymų, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, – iki pusės visų gimdymų.

Visuomenės sveikatai labai svarbu, kad žinotume, kaip ši populiari procedūra veikia naujos kartos imunitetą.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Microbiology“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau