Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) administracija teigia, jog vertinant aplinkybių visumą – paciento, ligos, gretutinių ligų ir kt. faktorių – įvykusios komplikacijos rizika buvo didelė.
Šis atvejis nagrinėtas pagal sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės be kaltės modelį: „Modelis sukurtas tam, kad pacientas gautų kompensaciją net ir tokiu atveju, kai komplikacija įvyko ne dėl sveikatos priežiūros specialisto kaltės ar klaidų.“
Roberto tėvui Antanui dabar – 83 metai, o į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę jis buvo paguldytas 2021-ųjų vasarį. Skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija baigė nagrinėti šiemet. Tačiau šeima jau kreipėsi į teismą dėl, jų nuomone, gerokai per mažos žalos dydžio.
Tėvui atstovaujantis sūnus teigia, kad papasakoti šią istoriją jis nusprendė po to, kai savo išgyvenimais pasidalino vilnietis Adomas.
Procedūros metu pažeista žarna
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje Antanas atsidūrė 2021 metų vasario 3 dieną. Į gydymo įstaigą jį nuvežė sūnus, mat tėvas sunegalavo pavalgęs pieniškų dešrelių ir pradėjo viduriuoti.
Ligoninėje pacientui atlikta kolonoskopija, o jos metu pažeista žarna. „Dėl to tėtį teko skubiai operuoti, pašalinti dalį žarnyno. Tačiau apie tai, kas įvyko kolonoskopijos procedūros metu, ir dėl operacijos medikai neinformavo, nors mano kontaktiniai duomenys buvo palikti.
Lankyti jo negalėjau – pacientų lankymas dėl karantino buvo draudžiamas“, – teigė vilnietis.
Antanas į namus išleistas vasario 26 dieną. Sūnų neramino, jog tėvo pilvas yra prapjautas, siūlės neišimtos, pleistro apačia pasirodė keistai žalios spalvos. Tačiau paskambinus į ligoninę medikai tikino, kad tai – nieko blogo. Buvo ir kitų sveikatos problemų – šlapinimasis krauju, ant kūno matomos kraujosruvos.
Po dviejų dienų dėl kraujo šlapime vyras nuvežtas urologo konsultacijai, o jau kovo 3 dieną prasidėjo karščiavimas, ligonis jautėsi nusilpęs. Į namus iškviesta greitoji medicinos pagalba pacientą išvežė į ligoninę.
Atsirado didelė pooperacinė išvarža
Pasak Roberto, budintis gydytojas nustatė, kad pilvo prapjovimo vietoje žaizda užpūliavusi. Pacientas buvo paguldytas į kovidinį skyrių, nes greta kitų sveikatos problemų diagnozuotas ir COVID-19.
Ligoninėje Antanas praleido kelias savaites, į namus jis išleistas kovo 23 dieną. „Tada pastebėjome, kad pilvo srityje, pjūvio vietoje, atsirado guzas. Kreipėmės į pilvo chirurgą. Specialistas nustatė, kad tai didelė pooperacinė išvarža, bet pasakė, kad operuoti iš karto negalima – žaizda neseniai buvo infekuota ir reikia palaukti bent kelis mėnesius“, – pasakojo sūnus.
Kadangi šlapime vis dar buvo kraujo, gydytojas rekomendavo išsitirti pas urologus dėl kraujavimo kilmės. Atlikus tyrimus nustatyta, kad inkstuose yra akmenų. Atlikta viena, o vėliau – ir antroji operacija, po kurios kraujavimas liovėsi.
Dėl pilvo operacijos šeima konsultavosi su keliais pilvo chirurgais. Medikų nuomone, pooperacinės pilvo išvaržos operavimas yra susijęs su labai didele rizika paciento gyvybei.
Reikalinga nuolatinė priežiūra
Robertas sako, kad iki šiol tėvą vargina likusi didžiulė pooperacinė išvarža: „iš po odos matosi kepenys, žarnos ir apčiuopiami kiti organai, kurie sukritę į „maišą“, sumažėjęs plaučių tūris, apsunkintas kvėpavimas.
Ją nuolat skauda, tad tenka gerti nuskausminamuosius, tėtis negali kokybiškai išsimiegoti – priverstas miegoti tik gulėdamas ant nugaros, nes nakčiai nuimamas pooperacinis diržas.
Pasak sūnaus, tėvas nenori, kad aplinkiniai jį tokį matytų, nenori atsakinėti į klausimus.
Tėtį nuolat turi prižiūrėti, slaugyti kitas asmuo, nes po žarnų suplėšymo, atliekant kolonoskopijos procedūrą, pilvo operacijos, su nesugijusia žaizda išrašymo namo, po to sekusios žaizdos infekcijos bei pakartotinės operacijos jis visiškai neteko jėgų. Negali pats nei atsikelti iš lovos, nei užsidėti pooperacinio diržo, nei kažką daryti“, – sakė Robertas.
Pablogėjo ir vyro emocinė savijauta, ligonis mažai bendrauja su kitais žmonėmis. Pasak sūnaus, tėvas nenori, kad aplinkiniai jį tokį matytų, nenori atsakinėti į klausimus, vengia svečių ir niekur nevažiuoja.
Pooperacinis diržas, kurį vyras turi nuolat dėvėti, trukdo daugeliui reabilitacijos procedūrų. „Dėl operacijos pasekmių gyvena kitame miestelyje, o ne savo bute Vilniuje. Tėčio butas yra ketvirtame aukšte ir nėra pritaikytas prie dabartinės sveikatos būklės, poreikių.
Po pilvo operacijų ir jų metu gautų narkozės dozių tėčio sveikata taip ir neatsistatė, jam nustatyti specialūs poreikiai“, – teigė pašnekovas.
Šeima kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Pasak Roberto, svarbu atkreipti dėmesį, jog ligos istorijoje nebuvo histologinių tyrimų atsakymo: „Arba jie buvo slepiami? Histologiniai tyrimai atsirado tik šį atvejį svarstant komisijai ir užsiminus apie juos.
Ligos istorijoje, kai gulėjo po operacijos, visur rašoma, kad buvo keičiamas tvarstis ir sauskelnės. Tačiau kad sauskelnės pilnos šlapimo su krauju – niekur nėra parašyta. Apie tai, kad žaizda šlapiuoja, rašoma tik iki vasario 18 dienos, o po paciento perkėlimo iš reanimacijos į pilvo chirurgijos skyrių tokie įrašai jau nebežymimi.“
Komisijos buvo prašoma atlyginti 25 tūkst. eurų neturtinę žalą. Tačiau komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atlyginti 5,2 tūkst. eurų žalą.
Komplikacija pastebėta iš karto
Komisijai ligoninė pateikė visą paciento gydymo istoriją. Ligonis skundėsi dvi paras trunkančiu viduriavimu su kraujo priemaiša, tad kraujavimo iš apatinės virškinamojo trakto dalies priežastims patikslinti ir buvo skirtas diagnostinis FKS tyrimas (kolonoskopija).
„Pabrėžtina, kad gydymas gali būti pradedamas tik tinkamai nustačius diagnozę, todėl siekiant išsiaiškinti priežastį, buvo atliekamas išsamus ištyrimas. Būtent FKS tyrimo išvada – „skersinės, nusileidžiančios ir riestinės žarnos divertikuliozė “ padėjo nustatyti bei pašalinti tikrąją paciento susirgimo priežastį. Tenka apgailestauti, kad atliekant šį tyrimą įvyko viena iš galimų komplikacijų – riestinės žarnos perforacija.
Primintina, kad pacientas dar prieš tyrimo atlikimą buvo informuotas apie planuojamos procedūros galimas komplikacijas, įskaitant ir perforaciją, bei sutikdamas su jos atlikimu pasirašė sutikimo formą.
Perforacijos rizikos veiksnys yra gretutinės ligos ir vyresnis amžius, susijęs su susilpnėjusiais storosios žarnos audiniais. Jatrogeninė perforacija ne visada atpažįstama atliekant tyrimą, šios komplikacijos dažniausia pastebimos po procedūros.
Medicinos literatūroje ankstyva perforacijos diagnostika yra laikoma – 2–4 val. po procedūros. Ankstyva perforacijos diagnostika pagerina paciento tolimesnio gydymo prognozę ir daro teigiamą įtaką rezultatui.
Atliekant šį tyrimą įvyko viena iš galimų komplikacijų.
Nagrinėjamu atveju komplikacija buvo pastebėta iškart, t. y. procedūros metu. Aukšta procedūrą atlikusio gydytojo profesinė kvalifikacija, didžiulė patirtis, atidumas ir rūpestingumas teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas užtikrino greitą įvykusios komplikacijos pastebėjimą, objektyvaus ištyrimo duomenimis jos patvirtinimą ir operatyvų šalinimą.
Pacientui nedelsiant buvo atlikta operacija, kurios metu ne tik pašalinti kilusios komplikacijos padariniai, bet ir pagrindinė susirgimo priežastis – pašalintas gaubtinės žarnos segmentas su visais uždegimiškai pakitusiais divertikulais“, – rašoma dokumentuose.
Pažymima, kad pacientas į gydymo atvyko turėdamas eilę gretutinių susirgimų. Anamnezėje minima pirminė arterinė hipertenzija, taip pat persirgtas insultas bei šlapimo pūslės vėžys. „Gretutinių susirgimų buvimas tai pat turėjo įtakos paciento sveikimo trukmei“, – teigiama komisijai pateiktame paaiškinime.
Ekspertas: žalos visiškai išvengti nepavyko
Komisija, susipažinusi su visais pateiktais dokumentais ir remiantis išorinio eksperto pateiktais atsakymais, pateikė savo išvadas.
„Atliekant tyrimą įvyko komplikacija – riestinės žarnos perforacija, apie kurią pacientas buvo informuotas prieš procedūrą ir pasirašė sutikimo formą. Perforacija buvo pastebėta iš karto ir operatyviai pašalinta atliekant operaciją. Po operacijos pacientas gydytas stacionariai, o vėliau išrašytas ambulatoriniam gydymui, kai būklė buvo stabili.
Ekspertas pripažino, kad pacientas patyrė žalą, įvyko komplikacija – storosios žarnos perforacija. Ši komplikacija pareikalavo skubios operacijos, po kurios pacientui atsirado pooperacinė išvarža. Perforacijų dažnis kolonoskopijos metu svyruoja nuo 0,01 proc. iki 0,1 proc., priklausomai nuo atliekamos procedūros pobūdžio.
Perforacijos rizikos veiksniai yra vyresnis amžius, daugybė gretutinių ligų, divertikuliozė, obstrukcija, didesnių nei 1 cm dydžio polipų, esančių dešinėje storosios žarnos dalyje, rezekcija ir kiti terapiniai manevrai.
Atsižvelgiant į paciento amžių, gretutines ligas ir divertikuliozę, komplikacijos rizika buvo pakankamai didelė. Gydytojo patirtis ir greita reakcija sumažino galimas neigiamas pasekmes, tačiau žalos visiškai išvengti nepavyko“, – rašoma komisijos nutarime.
Ekspertas nurodo, kad pooperacinė išvarža pasitaiko maždaug 10–15 proc. pacientų,
Situaciją vertinęs ekspertas taip pat pažymėjo: galima teigti, kad, didžiosios daugumos atvejais ši komplikacija galėtų būti išvengtina. Ekspertas nurodo, kad pooperacinė išvarža pasitaiko maždaug 10–15 proc. pacientų, kuriems anksčiau buvo atliktas pilvo pjūvis, o išvarža gali išsivystyti po bet kokio tipo pjūvio.
„Rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie pooperacinės išvaržos išsivystymo, yra tiek su pacientu, tiek su techniniais aspektais susiję veiksniai.
Paciento veiksniai: gretutinės ligos (insultas, širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas, šlapimo pūslės vėžys, anemija, lėtinė obstrukcinė plaučių liga), senyvas amžius, rūkymas, nepakankama mityba, imunosupresinis gydymas, jungiamojo audinio sutrikimai, nutukimas.
Techniniai veiksniai: žaizdos infekcija, neoptimalus fascijos uždarymas, per didelis žaizdos įtempimas, netinkamas siūlų ir žaizdos ilgio santykis, pilvo fascijos dehiscencija, netinkama operacijos technika.
Remiantis šiais faktais galima daryti išvadą, kad pacientui buvo padaryta žala sveikatai dėl komplikacijų, kilusių atliekant kolonoskopijos tyrimą“, – rašoma komisijos sprendime.
Ligoninė: rizika buvo didelė
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės administracija 15min atsiųstame komentare taip pat remiasi išorinio eksperto teigimu: vertinant aplinkybių visumą įvykusios komplikacijos rizika buvo didelė.
Pacientas procedūros atlikimo metu buvo persirgęs insultu, taip pat sirgo širdies ritmo sutrikimu, širdies nepakankamumu, šlapimo pūslės vėžiu, anemija, lėtine obstrukcine plaučių liga.
„Apgailestaujame dėl paciento ir jo artimųjų patirtų neigiamų išgyvenimų mūsų gydymo įstaigoje.
Svarbu ir tai, kad būtent procedūrą atlikusio gydytojo patirtis buvo riziką mažinantis veiksnys. Komplikacija buvo pastebėta procedūros metu, operacija atlikta maksimaliai greitai. Eksperto nuomone, gydomieji veiksmai atlikti tinkamai, atliktos operacijos apimtis neturėjo įtakos tolesniam pooperaciniam laikotarpiui.
Plačiau šio klinikinio atvejo nekomentuosime, nes komisijos sprendimas dar gali būti skundžiamas“, – teigia ligoninės administracija.
Komplikacijos aptariamos ir nagrinėjamos
Pabrėžiama, kad šis atvejis yra išnagrinėtas pagal sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės be kaltės modelį: „Šis modelis sukurtas tam, kad pacientas gautų kompensaciją net ir tokiu atveju, kai komplikacija įvyko ne dėl sveikatos priežiūros specialisto kaltės ar klaidų.
Modelio be kaltės pagrindinis tikslas yra išvengti paciento ir gydymo įstaigos supriešinimo, todėl nagrinėjant tokio pobūdžio bylas teismuose, asmens sveikatos priežiūros įstaiga dažniausiai nedalyvauja, o kompensacijos skyrimas nagrinėjamas pagal teisės aktais patvirtintus kriterijus.
Tokiose bylose atsakovu būna valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos.
Tiek gydymo įstaigos administracija, tiek medicinos personalas rūpinasi ir išgyvena dėl kiekvieno paciento ir jo ligos. Todėl klinikinių atvejų komplikacijos aptariamos ir nagrinėjamos siekiant suprasti jų kilmę ir ieškant galimų būdų, kaip jų išvengti ateityje. Tikimės, kad tai užtikrins dar kokybiškesnį pacientų gydymą ir priežiūrą.“
