Prastėja pagrindiniai vaisingumo rodikliai
Svarbiausi rodikliai, lemiantys vyrų vaisingumą, – spermos kiekis ir jos kokybė. Pastebima, kad abu šie rodikliai pastaruosius dešimtmečius prastėja. Pavyzdžiui, žurnale „Human Reproduction Update“ paskelbta analizė rodo, kad 1973–2018 m. vyrų spermos koncentracija sumažėjo beveik perpus, o bendras spermatozoidų skaičius sumažėjo daugiau nei 60 proc., rašoma „Valentis“ pranešime žiniasklaidai.
Maža spermos koncentracija dažnai susijusi ne tik su sumažėjusiu bendru spermatozoidų skaičiumi, bet ir su spermos kokybe bei struktūra, o tai esminiai veiksniai, kurių prastėjimas turi didžiausią įtaką apvaisinimui. Šią esminių vyrų reprodukcinės sveikatos rodiklių prastėjimo tendenciją patvirtina ir naujesni tyrimai – 2022 m. atlikta analizė rodo, kad kasmetinis spermos koncentracijos sumažėjimas siekia apie 1,1 proc.
Šios problemos ryškiausios JAV ir Europoje, tačiau jų aktualumas auga ir kituose pasaulio regionuose. Manoma, kad spartus vyrų vaisingumo rodiklių mažėjimas susijęs su aplinkos veiksniais, netinkama mityba ir gyvenimo būdo įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu, alkoholio vartojimu bei padidėjusiu stresu.
Neramina ir žinios iš endokrinologų
Nerimą kelia ir plačiai aptariamos endokrinologijos ir vyrų sveikatos srityje hormonų balanso problemos. Svarbiausia jų, kad testosterono lygis, tiesiogiai veikiantis ir spermos gamybą, ir bendrą vyrų sveikatą, mažėja. Nors testosterono kiekis vyrų organizme natūraliai pradeda mažėti nuo maždaug 30 metų, per pastaruosius dešimtmečius testosterono mažėjimas „jaunėja“.
Kaip nustatė mokslininkai iš Naujosios Anglijos tyrimų instituto Votertaune JAV, toks mažėjimas reiškia, kad, pavyzdžiui, 65 metų vyras 2002 m. turėjo 15 proc. mažesnį testosterono lygį, nei tokio paties amžiaus vyras 1987 m. Be to, didesnė dalis vyrų turi žemesnį nei normalų testosterono lygį, palyginti su vyrų dalimi dar prieš du tris dešimtmečius. Ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis testosterono lygis gali daryti ilgalaikį poveikį sveikatai, įskaitant vaisingumo problemas, sumažėjusį libido ir net padidėjusią riziką susirgti vėžiu.
Testosterono lygio problema siejama su aplinkos tarša, sėdimu gyvenimo būdu ir net miego trūkumu. Papildomos mokslinės studijos rodo, kad tokie veiksniai kaip oksidacinis stresas ir tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, antioksidantų, trūkumas gali turėti neigiamos įtakos testosterono gamybai.
Tarp nevaisingumo kaltininkų – negydomos ligos
Dalis vyrų vaisingumo problemų susijusios ir su nediagnozuotomis bei negydomomis vyrų ligomis. Pavyzdžiui, viena analizė parodė, kad 5–10 proc. vyrų nevaisingumo atvejų susiję su prostatos uždegimu, arba prostatitu, kuris dažnai būna nediagnozuotas ir negydytas. Prostatitas gali sukelti šlapinimosi sutrikimų, skausmą ir diskomfortą, ir neigiamai paveikia spermos kokybę.
Tačiau ši dažnai nediagnozuota liga – tik ledkalnio viršūnė. Remiantis 2019 m. PSO ataskaita, vyrai apskritai rečiau dalyvauja sveikatos patikrinimuose, todėl yra didesnė rizika, kad jie ignoruos sveikatos problemas ir susidurs su komplikacijomis ar rimtesnėmis ligomis. Toks požiūris prisideda prie trumpesnės vyrų gyvenimo trukmės ir didesnio mirtingumo nuo gydomų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, tuberkuliozę ir kitas lėtines ligas, kurios gali būti gydomos ankstyvose stadijose.
Net ES šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, sveikatos raštingumo tyrimai rodo, jog vyrai į gydytojus kreipiasi gerokai rečiau nei moterys. Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad ES šalyse apie 32 proc. vyrų praleidžia reguliarias sveikatos patikras, dažniau ignoruoja simptomus ir laukia, kol sveikata pablogėja, tik tada kreipiasi pagalbos.
Dėl šių priežasčių, neretai šeimos planavimas ir vaisingumo problemų sprendimų paieška pas specialistus, atlikti tyrimai vyrams tampa laimingu bilietu, leidžiančiu aptikti ir pagydyti įvairias lėtines būkles.
Būtinas kompleksinis požiūris į vyrų sveikatą
Sveikatos specialistai pastebi, kad vyrų nevaisingumas yra bendros vyrų sveikatos dalis, tad sprendžiant vaisingumo problemas reikia plataus požiūrio, apimančio tinkamą mitybą, sveikesnį gyvenimo būdą ir švietimą vyrų sveikatos klausimais. Toks švietimas padrąsintų vyrus laiku kreiptis į gydytojus pajutus sveikatos problemas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jau yra daug tyrimų, apimančių įvairių vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų įtaką vyro reprodukcinei ir bendrai sveikatai. Pavyzdžiui, įrodyta, kad mineralai cinkas ir selenas tiesiogiai susiję su testosterono gamyba. Cinkas padeda palaikyti hormonų balansą ir spermos struktūros vientisumą, o selenas yra svarbus apsaugant lytines ląsteles nuo oksidacinės žalos. Tyrimai rodo, kad šių mineralų trūkumas gali neigiamai paveikti spermatogenezę, tačiau tinkamai juos įtraukus į mitybą per kelis mėnesius galima pastebėti pagerėjusius spermos rodiklius.
Mokslininkai vis dažniau pabrėžia ir antioksidantų naudą vyrų sveikatai ir vaisingumui, nes jie padeda neutralizuoti oksidacinį stresą, galintį sukelti DNR pažeidimus lytinėse ląstelėse. Tokios medžiagos kaip kofermentas Q10 ir vitaminas E, kurie palaiko ląstelių membranų apsaugą ir stiprina kitų antioksidantų poveikį, yra laikomos svarbiomis ir dėl bendros sveikatos, ir dėl spermos kokybės.
Išskiriamos ir amino rūgštys, turinčios didžiausią įtaką spermos kokybei bei kiekiui. Tai – L-karnitinas ir L-glutationas. L-karnitinas yra svarbus lytinių ląstelių energijos apykaitai – jis padeda spermatozoidams išlaikyti reikiamą judrumą. L-glutationas yra vienas stipriausių antioksidantų, neutralizuojantis ląstelių pažeidimus ir palaikantis sveiką lytinių ląstelių formavimąsi.
Vyrų nevaisingumas reikalauja visapusiško požiūrio, kuris neapsiriboja tik medicininiu gydymu, bet apima ir gyvenimo būdo, mitybos bei sveikatos švietimo pokyčius. Ekspertai pabrėžia, kad nevaisingumo problemos dažnai yra susijusios su bendra vyro sveikata, todėl norint pagerinti vaisingumą būtina rūpintis ir bendra sveikata, ir hormonų pusiausvyra, ir lytinių ląstelių kokybe.
