28-erių G. Šimkė prisipažįsta, kad vaistinėse tvyranti atmosfera ir pati vaistininko profesija ją žavėjo nuo pat vaikystės. Tuomet vaistininkystė jai atrodydavo tarsi apipinta magijos – gražūs, balti chalatai, beribės žinios, neįtikėtina atmintis, įvairiausių stalčiukų, dėžučių bei buteliukų gausa. Dar mokykloje turėjusi progą praleisti visą dieną vaistinėje kartu su kitais mokiniais ir iš arti susipažinti su šios profesijos ypatumais, G. Šimkė suprato, kad būtent čia mato savo ateitį.
„Nuoširdžiai domintis sveikatos tematika, natūraliai gimė noras padėti kitiems. Šalia to, man taip pat puikiai sekėsi tikslieji mokslai, pasižymėjau gerais bendravimo įgūdžiais, tad atėjus laikui galutinai apsispręsti dėl studijų krypties, pasirinkau farmaciją.
Studijos buvo išties sudėtingos ir reikalaujančios daug pastangų – netrūko intensyvių chemijos disciplinų, farmakologijos subtilybių bei daugybės kitų dalykų, kurie šiandien yra neatsiejami nuo kasdienio darbo konsultuojant pacientus. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad visos pastangos nenuėjo veltui – jaučiuosi laiminga ir sėkminga savo darbe“, – džiaugiasi vaistininkė.
Kelias į vaistinių tinklą
G. Šimkė prisimena, kad jos karjera prasidėjo vos pabaigus pirmąjį studijų kursą – į vaistinių tinklą, kuriame šiuo metu dirba, ji tuomet kreipėsi dėl vaistinės asistentės pareigų ir nuo tada kiekvieną vasarą, pasibaigus mokslo metams, vis grįždavo padirbėti į to paties tinklo vaistines. Jos nuomone, ši patirtis ne tik prisidėjo prie sklandesnių studijų, bet ir jos, kaip farmacijos specialistės, tobulėjimo. Negana to, įmonė jai tapo labai artima, todėl pabaigusi mokslus ji nusprendė joje ir tęsti savo karjerą.
„Kiek save prisimenu, niekada neapsiribojau viena veikla – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime noriu įgyti kuo daugiau žinių ir naujų patirčių, išlipti iš komforto zonos, todėl vis įsitraukiu į įvairius projektus, papildomas veiklas.
Bėgant laikui, tapau vaistinės filialo vedėja, o dar vėliau – farmacinės veiklos vadove. Nors labai jaudinausi, tačiau tuometinė mano regiono vadovė labai manimi tikėjo, nuolat palaikė, todėl išdrįsau prisiimti naujas pareigas ir su jomis atkeliaujančias atsakomybes.
Šiandien save galiu pristatyti ne tik kaip išplėstinės praktikos vaistininkę, vaistinės Šiauliuose filialo vedėją ar farmacinės veiklos vadovę, bet džiaugiuosi taip pat galėdama sukauptomis žiniomis dalintis ir su kitais: apmokau naujus į įmonę dirbti atėjusius vaistininkus ir savo regiono vaistinių vedėjus“, – sako G. Šimkė.
Vaistininkystės užkulisiai
Ji įsitikinusi, kad geras vaistininkas visada turėtų degti noru tobulėti ir mokytis, kad kasdien galėtų suteikti kuo kokybiškesnę farmacinę paslaugą šimtams į vaistinę užsukančių pacientų. Pasaulyje nuolat atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, kuriami ir rinkai pristatomi nauji vaistai, analizuojami jau esami įvairūs preparatai, tobulinamos jų sudėtys. Todėl G. Šimkė savo žinių bagažą pildo dalyvaudama įmonės organizuojamuose mokymuose, savarankiškai skaitydama mokslinius tyrimus, klausydama įvairių paskaitų, analizuodama vaistų charakteristikas, lankydamasi konferencijose.
„Kiekvienas į vaistininką besikreipiantis pacientas turi skirtingą sveikatingumo kelionę, susiduria su kitokiomis fizinės ar psichikos sveikatos problemomis ir tikisi rūpestingai suteikiamos pagalbos. Pavyzdžiui, vaistinėje apsilankę vieniši senoliai neretai pasakoja apie savo išgyvenimus, patirtas netektis, turimas ligas – jiems reikia ne tik farmacinės paslaugos, bet ir žmogiškos draugijos. Dirbant vaistinėje, susiduriame su daug skirtingų situacijų, todėl turime turėti daug įvairiapusių žinių, kurių dalies tik universitete neišmoksi", – sako vaistininkė G. Šimkė.
Ji priduria, jog vaistininkas turi turėti ne tik gilias farmakologijos žinias, gebėti tiksliai ir suprantamai paaiškinti pacientui vaistų bei kitų preparatų vartojimą, veikimą, sąveikas, galimus šalutinius poveikius, bet taip pat mokėti kantriai bei maloniai bendrauti su įvairaus amžiaus ir skirtingo išsilavinimo pacientais, įsigilinti į jų problemas, išklausyti bei pasistengti suprasti. Anot vaistininkės, nuoširdumas, empatija, rūpestingumas – būtinos vaistininko savybės, keliančios pacientų pasitikėjimą bei padedančios ugdyti teigiamą jų požiūrį į sveikatingumą.