Pirmą ciklo dalį skaitykite čia: Viena ranka baudžia, kita – glosto: Temidės dėmesio sulaukusiems ligoninių direktoriams – politikų dovanos
Teorija ir praktika
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo pastebinti, kad minėtas prevencinis darbas vertinant brangios medicininės įrangos pirkimus duoda naudos – šiais metais gydymo įstaigoms jau pateikta mažiau pastabų nei pernai.
Vis dėlto po patikrinimo nutrauktų viešųjų pirkimų skaičius išlieka gana didelis: pernai pateikus pastabų įstaigos nutraukė 30 proc. pirkimų, šiemet – 22 proc. Dažniausiai pažeidimai susiję su netinkamai parengtomis pirkimų techninėmis specifikacijomis. Pasitaiko atvejų, kai šios pritaikomos konkrečių gamintojų siūlomai įrangai, todėl nesudaromos sąlygos tiekėjų konkurencijai.
Po patikrinimo nutrauktų viešųjų pirkimų skaičius išlieka gana didelis: pernai pateikus pastabų įstaigos nutraukė 30 proc. pirkimų, šiemet – 22 procentus.
Tokia yra teorija, o kaip tai vyksta praktikoje, lyg ant delno matyti pavarčius teismų sprendimus, priimtus ištyrus kyšininkavimo gydymo įstaigose bylas.
Suprasti akimirksniu
- 2021 metų kovą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra paskelbė atliekanti plataus masto tyrimą dėl sisteminės korupcijos sveikatos apsaugos įstaigose vykdant viešuosius pirkimus.
- Teisėsaugininkų akiratyje atsidūrė tuo metu gydymo įstaigų vykdyti rentgeno ir ultragarso aparatų, echoskopų viešieji pirkimai.
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rentgenų atnaujinimo programai skyrė 11 mln. eurų, už šias lėšas 2020 metais 31-a sveikatos priežiūros įstaiga įsigijo 41-ą rentgeno aparatą, didžiąją dalį viešųjų pirkimų konkursų laimėjo dvi įmonės: „Graina“ ir „Limeta“.
- Netrukus po to paskelbta, kad galimai veikdamos neteisėtomis priemonėmis gydymo įstaigos sudarė sąlygas šioms ir kitoms įmonėms laimėti įvairių pirkimų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Nubausta įmonė ir jos akcininkas
Teisėsauga nurodo tebeatliekanti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų juridinių asmenų. Anksčiau skelbta, kad įtarimai buvo pareikšti UAB „Limeta“ vadovui Virginijui Domarkui ir UAB „Limeta NT“ vadovui Kęstučiui Kutkauskui.
Iki šiol vienintelė įmonė, sulaukusi bausmių minėtame tyrime dėl kyšininkavimo, yra Panevėžyje registruota UAB „Graina“.
Ji buvo viena iš pagrindinių rentgeno aparatų tiekėjų 2020 metais – aprūpino šia įranga net 12 gydymo įstaigų.
Teisėsaugai pradėjus gilintis, kaip vyko šie pirkimai, ir užfiksavus neteisėtą įmonės akcininko ir valdybos nario Erlando Sudeikio veikimą, tiek jis pats, tiek baudžiamojon atsakomybėn patraukta įmonė nesigynė jiems mestų kaltinimų.
Pirmoji byla Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti praėjusių metų kovą. Joje kaltinimai kyšininkavus pareikšti tuomečiam Nemenčinės poliklinikos vyriausiajam gydytojui Olegui Kačanui, „Grainos“ akcininkui E.Sudeikiui ir pačiai „Grainai“.
Sekimo priemonėmis buvo užfiksuota, kad E.Sudeikis poliklinikos vadovą solidžiomis sumomis palepino du kartus: 2020 m. rugsėjį picerijoje jam perdavė 7 tūkst. eurų, tų pačių metų gruodį automobilyje – 13 tūkst. eurų.
Poliklinikos vyr. gydytojas tyrėjams nurodė nemanęs, kad tokios piniginės dovanos gali būti neteisėtos, nes pirkimas jau buvo įvykęs.
Teikė visokeriopą „pagalbą“
Tyrimas atskleidė, kad tik sužinojęs, jog SAM skirs lėšų šiam pirkimui, O.Kačanas susisiekė su E.Sudeikiu – kad šis „padėtų įsigyti tai, ko poliklinikai reikia“. Reaguodamas į pagalbos šauksmą E.Sudeikis kito susitikimo metu poliklinikos vadovui įteikė „Grainos“ parduodamų rentgeno aparatų specifikaciją. Remiantis ja buvo parengtos konkurso sąlygos.
Konkurso metu gautas ne tik „Grainos“, bet ir kitos įmonės pasiūlymas, tačiau, O.Kačano žodžiais, šis pasirodęs „labai keistas“. Vėl kreiptasi pagalbos į tą pačią „Grainą“, įmonė Nemenčinės poliklinikai padėjo parengti pretenziją, kurios pagrindu antrojo tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, o laimėtoja pripažinta „Graina“.
Tiek O.Kačanas, tiek E.Sudeikis, kaip minėta, neneigė savo kaltės, tačiau tikino intencijų nusižengti įstatymams neturėję. Esą vieno iš pokalbių metu O.Kačanas užsiminė persikėlęs į naują namą ir dėl to turintis finansinių sunkumų, todėl E.Sudeikis supratęs, kad jei nori laimėti rentgeno aparato viešąjį pirkimą, turi padėti poliklinikos vadovui tuos finansinius sunkumus įveikti.
Teismas tokią bičiulišką pagalbą įvertino kaip nusikalstamą veiką. O.Kačanui skirta 18 tūkst. eurų, E.Sudeikiui – taip pat 18 tūkst. eurų, o „Grainai“ – 30 tūkst. eurų bauda.
„Apdovanojo“ ir Jonavos ligoninės vadovą
E.Sudeikiui ir „Grainai“ pernai dėl kyšininkavimo teko aiškintis ir dar vienoje byloje. Kauno apylinkės teismas aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis rentgeno aparatą iš šios įmonės įsigijo Jonavos ligoninė.
Šioje byloje kaltinimai, be pačios įmonės ir jos akcininko, pareikšti ir tuomečiam Jonavos ligoninės direktoriui Pauliui Vasilavičiui, kuris, nepraleidęs šiose pareigose nė metų, degalinėje iš E.Sudeikio paėmė 7 500 eurų kyšį. Vėlgi – kaip padėką už neseniai iš „Grainos“ įsigytą rentgeno aparatą.
Apklausiamas E.Sudeikis nurodė, esą egzistuoja praktika, kad medicinine įranga prekiaujančių įmonių atstovai, sužinoję apie ketinamus skelbti viešuosius pirkimus, lankosi gydymo įstaigose bei pristato savo siūlomą įrangą ir jos galimybes. Esą taip buvo ir šiuo atveju, Jonavos ligoninės direktoriui jis pateikė įmonės parduodamų rentgeno aparatų specifikacijas, o kai buvo paskelbtas pirkimas, pamatė, kad pirkimo sąlygos buvo parengtos remiantis būtent „Grainos“ specifikacija.
Už tokią „sinergiją“ Kauno apylinkės teismas P.Vasilavičių nubaudė 8 900 eurų bauda ir konfiskavo jo namuose rastą minėtą 7 500 eurų dovaną, E.Sudeikiui skyrė 16 100 eurų, o „Grainai“ – 25 tūkst. eurų baudą. Abu teismų sprendimai yra įsiteisėję.
Kyšis po pirkimo – irgi kyšis
„Grainos“ pečius prispaudė ne tik minėtos baudos, bet ir ribojimai ateity dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, perkančioji organizacija privalo iš pirkimo pašalinti tiekėją, per pastaruosius 5-erius metus nubaustą dėl kyšininkavimo.
Išimtys taikomos tik tarptautiniams ir mažos vertės pirkimams. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais smarkiai krito „Grainos“ laimėtų viešųjų pirkimų skaičius: 2022 metais įmonė laimėjo 347 konkursus, 2023 – 113, o šiemet – tik 23.
O kaip pati Sveikatos apsaugos ministerija, skirianti lėšų medicininei įrangai įsigyti, vertina ta įranga prekiaujančių atstovų lankymąsi gydymo įstaigose?
Kaip teigia SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis, gydymo įstaigos turi teisę gauti naujausią informaciją apie parduodamą įrangą ir technologines naujoves, tačiau dažnas tiekėjų lankymasis kelia riziką, jog ši veikla gali tapti korupcinės praktikos įrankiu, ypač jei tiekėjai stengiasi daryti įtaką per neformalias derybas ar susitikimus.
„Tai gali sukelti etinių ir teisinių problemų, susijusių su korupcija ir interesų konfliktu“, – teigia J.Gališanskis.
O kalbant apie piniginių dovanų teikimą jau įvykus pirkimo procedūroms, esą klaidinga manyti, jog tokia veikla neužtraukia teisinės atsakomybės.
„Teisiniu požiūriu tiekėjų duoti kyšiai, net jei jie pateikiami kaip „atsidėkojimas“, yra nusikaltimas. Kyšio davimas po pirkimo sutarties pasirašymo dažnai yra laikoma bandymu užtikrinti, kad ir ateityje būtų priimami tam davėjui palankūs sprendimai ar siekiama kitų neetiškų tikslų“, – teigia SAM atstovas.
Trečioje dalyje skaitykite: Pelningi ligoninių konkursai – fiktyvios įmonės ir vokeliai „draugystei“ palaikyti
Publikacijų ciklą „Korupcija medicinoje: teisėsaugos veiksmai ir savireguliacija“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas
