Troškome prisiliesti prie autentiškos, romiečiams būdingos senųjų metų palydos ir suvokti, kaip, su kokiais lūkesčiais ir tradicijomis jie pradeda pirmąją Naujųjų metų dieną.
Juolab, kad turėjome puikią progą – aplankėme ilgą laiką Romoje gyvenančius bičiulius – Jurgą ir Paulių Jurkevičius, per tiek laiko perėmusius ir puikiai pažįstančius Romos gyventojų įpročius ir tradicijas.
Kartu su jais palydėjome 2015 ir praleidome pirmąją Naujųjų 2016 metų dieną.
Taigi, kaip Roma pradėjo šiuos metus? Kokias nuotaikas pajutome sausio pirmąją išėję į šio miesto gatves? Šiuos pojūčius galėtume apibūdinti dviem žodžiais – viltis ir nuoširdus tikėjimas, kad ateinantys Šventieji Gailestingumo metai bus geri.
Šis pojūtis ypač jaučiamas vienoje iš keturių popiežiškųjų Romos bazilikų – Santa Maria Maggiore, kurią aplankėme pirmos metų dienos rytą. Didingas ir nuostabiai dekoruotas statinys, kuriame palaidotas garsusis italų baroko architektas ir skulptorius Gian Lorenzo Bernini.
Šioje bazilikoje yra ir vienos iš keturių Šventųjų durų, kurios ne jubiliejų metais yra iš vidaus užmūrytos plytomis. Mus pasitikęs ir maloniai gidu pabūti sutikęs Paulius įdomiai papasakojo apie pačią baziliką, jos atsiradimo istoriją ir čia laukiamą neeilinį įvykį – popiežiaus vizitą bei Šventųjų durų atidarymą.
Patekti į baziliką galima tik praėjus griežtą patikros kontrolę, kuri galbūt trikdo, bet yra neišvengiama. Šiuo metu saugumas sustiprintas visoje Romoje bei Vatikane, ir prie visų svarbesnių objektų žvilgsnis užkliūva už budinčių ginkluotų kariškių.
Bazilikos viduje daugybė žmonių, tvyro tikėjimo ir laukimo atmosfera. Deja, popiežiaus vizito nesulaukėme. Tačiau turėjome galimybę iš vidaus pamatyti Šventąsias duris ir prisiliesti prie jų užrakto. Ypatingas jausmas, suvokiant, kad šios durys bus po kelių valandų atvertos tikintiesiems.
Viltis ir tikėjimas tvyro ir už italų sausio pirmos dienos pietų stalo, ant kurio karaliauja tradicinis šios dienos patiekalas cotechino con lenticchie riebus ir gardus patiekalas su lęšiais. Būtent tokių pietų mus pakvietė Paulius ir Jurga Jurkevičiai su dukra Barbora.
Jo valgymas garantuoja, kad ateinantys metai bus sotūs ir turtingi. To tikimės ir mes, valgydami šį puikų valgį ir užsigerdami Franciacortos „Berlucchi“ putojančiu vynu. Puiki Naujųjų metų pradžia!
Aprašydami Naujųjų metų prdžios Romoje, negalime nepaminėti ir mus maloniai nustebinusių pastebėjimų apie Romą, gyventojų nuotaikas ir elgseną šiuo ypatingu laikotarpiu.
Pats miestas ir Vatikanas puikiai pasipuošęs švenčių proga. Dieną palmės, sniego nebuvimas ir švelni temperatūra keistai kontrastavo su artėjančia švente, o vakare išpuoštos Via dei Corso, Via dei Fori Imperiali, Via Condotti gatvės ar Šv. Petro aikštė sugrąžindavo į Naujųjų metų atmosferą.
Senuosius su draugais palydėjome restorane „Roberto e Loreta“, kuriame buvome vieninteliai svetimšaliai. Visi kiti – vietiniai gyventojai.
Būtent atšvęsti – nes visur aplink aidėjo smagios kalbos, juokas ir nuoširdus džiaugsmas. Mus sužavėjo šis gebėjimas nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu „čia ir dabar“.
Didžioji dalis jų – labai garbaus amžiaus. Atrodė, kad visi, nepaisant amžiaus ir savo sveikatos būklės nusprendė apsirengti kuo puošniau ir atšvęsti šį įvykį ne namuose.
Būtent atšvęsti – nes visur aplink aidėjo smagios kalbos, juokas ir nuoširdus džiaugsmas. Mus sužavėjo šis gebėjimas nuoširdžiai džiaugtis gyvenimu „čia ir dabar“.
Dar vienas pastebėjimas – gebėjimas švęsti kultūringai. Iš restorano, patarti draugų, iškart patraukėme į naujametinį koncertą, vykusį „Circo Massimo“.
Puikus koncertas ir daugybė jaunų žmonių. Buvo tikrai triukšminga. Triukšminga, bet saugu. Dauguma gėrė savo atsineštą putojantį vyną ar alų, o tuščius butelius tvarkingai rikiuodavo į vieną vietą, kad būtų galima lengviau surinkti. Kažin, ar tai galima pateisinti tik policijos gausa…
Mūsų kelionė pasiteisino su kaupu. Ar, progai pasitaikius, norėtume ten nuvykti dar kartą? Be abejo!
