Šiame mieste S.Jurkevičius praleido šešiolika savo gyvenimo metų, tačiau dabar namais laiko Kauną. Vis dėlto bėgti nuo Italijos neketina. Priešingai – įgytą patirtį ir žinias nori skleisti, padėdamas kitiems pamilti Italiją bei italų kalbą.
Tuo tikslu visai neseniai Kaune duris atvėrė nauja kalbų mokykla – „Accademia Italiana“. Pasak jos įkūrėjo S.Jurkevičiaus, tai nebus viena iš daugelio tarpusavyje mažai kuo besiskiriančių kalbų mokyklų.
Jos misija kitokia. Įsitikinti tuo galėjo pirmieji S.Jurkevičiaus paskaitos klausytojai, sausio pradžioje susirinkę į paskaitą Kauno miesto Vinco Kudirkos bibliotekos salėje.
Apie tai, kokiu tikslu atsirado „Accademia Italiana“, kam ji skirta ir kodėl itališkai pramokti lietuviams nėra sunku, kalbamės su S.Jurkevičiumi.
– Jūs esate šios mokyklos ideologas ir vienas iš įkūrėjų. Kodėl kilo mintis įkurti dar vieną italų kalbos mokyklą? Jaučiate augantį susidomėjimą italų kalba?
– Kalbos ir kultūros centro „Accademia Italiana“ kursai startavo pirmąją sausio savaitę. Kartu su keliais kolegomis italais įkūrėme naują mokyklą, nes visi puoselėjame italų kalbą bei kultūrą.
Italija – unikali, tarsi virusas, kuris griebia, užkrečia ir nebepaleidžia. Mano studentės sako, kad italų kalba verčia svajoti. Tad kaip atsisakysi pagundos jos pasimokyti?
Lietuviai labai imlūs žmonės – jie ne tik dievina Italiją, daug po ją keliauja, bet nori ir iš arčiau pažinti. Būtent todėl reikalinga kalba.
„Accademia Italiana“ suteiks galimybę ne tik studijuoti, bet ir plės žinių akiratį. Mūsų dėstytojai supažindins su Italijos istorija, tradicijomis, gastronomija.
Neslėpsiu, kad visi jos įkūrėjai ir dėstytojai anksčiau dirbome kitoje privačioje kalbų mokykloje. Atidarėme naują mokyklą, nes jautėme norą pasukti kitu keliu.
Man, prisiekusiam lietuviui, ypač malonu, kad lietuviai šiandien trokšta prašnekti itališkai. Džiugina tai, jog žmonės ne tik žavisi Italija, bet ir domisi jos kultūra, kinu, istorija.
Visai kitaip yra su anglų kalba – ją mokėti yra tiesiog privaloma. Lietuvoje daug studijuojančių ir norvegų, vokiečių arba rusų kalbą, nes ji reikalinga darbui. O štai mano studentai teigia, kad jie nusprendė užsirašyti į italų kalbos kursus, nes italų kalba jiems yra tiesiog graži.
Vienas jaunystėje klausydavosi Celentano dainų ir žiūrėdavo Fellinio, Antonionio filmus. Kitas dievina itališką virtuvę. Kai kurie mokosi italų kalbos, nes dirba su partneriais iš Italijos.
Kiti ruošiasi išvažiuoti studijuoti pagal „Erazmus“ mainų programą į Apeninų pusiasalį.
– Papasakokite apie kursus – kaip jie vyks?
– Mūsų kursai skirti tiek pradedantiesiems nuo nulio, tiek pažengusiems. Čia galės ateiti ir studentai, kurie ruošiasi, o galbūt jau studijavo Italijoje, ir bet kokio amžiaus žmonės, kurie nori pradėti šnekėti šia kalba arba tobulinti savo įgūdžius.
Italų kalba mums yra ir kasdienė duona – ne vienas iš mūsų dėsto VDU ir KTU. Taip pat dirbame turizmo sektoriuje su Italijos rinka.
Mūsų studijų programa apima visus lygius – pagal bendrą Europos kalbų vertinimo skalę (European Framework of Reference for languages) studijos yra dalijamos į 6 pakopas (A1 – A2; B1 – B2; C1 – C2).
Mokymosi pakopos iki C1 lygio „Accademia Italiana“ mokymo centre išskirstytos į septynis lygius. Kiekvienas mokymosi lygis sudaromas iš 48 akademinių valandų (24 užsiėmimų).
Baigus vieną lygį ir išlaikius egzaminą, studentui suteikiama galimybė lankyti aukštesnio lygio kursus. Taip pat rengsime ir intensyvių kursų studijų programą tiems, kurie ketina mokytis sparčiai ir itin koncentruotai.
Kursų kaina – pirmiesiems lygiams yra 80 eurų, visiems kitiems – 100 eurų.
Esame jauna, tačiau patyrusi komanda – kiekvienas iš mūsų yra glaudžiai susijęs su Italija, kai kurie dėstytojai – tituluoti.
Italų kalba mums yra ir kasdienė duona – ne vienas iš mūsų dėsto Vytauto Didžiojo universitete, kiti yra Kauno technologijos universiteto lektoriai. Taip pat dirbame turizmo sektoriuje su Italijos rinka.
– Italų kalbų kursus siūlančių įmonių Lietuvoje, taip pat ir Kaune, netrūksta. Kuo „Accademia Italiana“ bus išskirtinė?
– Skirsis technika. Mūsų dėstymo metodas – profesionalus ir ištobulintas. Supažindiname ne vien su kalba, bet ir su Italijos istorija, kultūra, gastronomija.
Mūsų centras orientuojasi į studentų rengimą CILS (Certificazione di Italiano come Lingua Straniera – vertingiausias oficialus italų kalbos pažinimo atestatas) ir Leonardo da Vinci egzaminams.
Mes puikiai pažįstame tiek itališko, tiek lietuviško charakterio bruožus. Aš pats gyvenau Italijoje 16 metų, tad puikiai žinau ir vienos, ir kitos tautos prioritetus.
Dėstymo kokybę garantuoja mūsų pedagoginis koordinatorius dr. Moreno Bonda, kuris yra oficialus CILS egzaminuotojas ir VDU lektorius.
Paskaitoms kartu su vadovėliais naudojame originalią, mūsų pačių ruoštą medžiagą, kurioje sudėjome visą įgytą patirtį. Mūsų paskaitos vyksta Kauno miesto centre. Jos rengiamos žmonėms patogiu laiku – vakarais, 17.30 val., kuomet įprastas darbo grafikas yra jau pasibaigęs.
O svarbiausia – puikiai pažįstame tiek itališko, tiek lietuviško charakterio bruožus. Aš pats gyvenau Italijoje šešiolika metų, tad puikiai žinau ir vienos, ir kitos tautos prioritetus.
– Jūs esate kilęs iš gilias dėstytojavimo tradicijas turinčios šeimos. Tėtis, Paulius Jurkevičius, pirmasis Kaune pradėjo dėstyti italų kalbą Vytauto Didžiojo universitete, mama – Jurga Jurkevičienė – Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Kauno fakultete itališkai prabilti mokė vokalistus.
Jūs ir pats be jokio akcento kalbate itališkai, nes baigėte Pizos universiteto filosofijos fakultetą. Ar tai turėjo įtakos „Accademia Italiana“ atsiradimui?
– Tiesą pasakius tikrai neįsivaizdavau, kad kada nors dėstysiu kalbą. Tačiau prieš penkerius metus tai daryti pradėjau gana atsitiktinėmis aplinkybėmis – nežinojau, ko imtis, sugrįžęs iš Italijos.
Net su tėvais ir sese Barbora, kurie gyvena Romoje, telefonu ir laiškais šnekamės itališkai. Kartais ir pasipykstame, žinoma, itališkai...
Galvojau vertėjauti, o gal pradėti dirbti kokioje nors itališko verslo įmonėje?
Dėstytojauti paskatino tėvai, priminę, jog sugrįžau į miestą, kur gimė, augo ir išpuoselėjo gilias dėstymo tradicijas mano šviesaus atminimo senelis Vytautas Jurkevičius – Kauno technologijos universiteto Tekstilės katedros docentas.
Galbūt todėl ėmiau intuityviai gilintis į patį dėstymo procesą ir atradau labai įdomių dalykų. Studijuojant Pizos universitete Filosofijos fakultete man darė įspūdį seno šeimos draugo profesoriaus Pietro Dini dėstymo technika.
Šiuo metu verčiu jo knygą, kuri – labai sudėtinga, be specialaus filologinio pasiruošimo jos niekaip neįveikčiau. Italų kalba šneku daugiau nei dvidešimt metų.
Net su tėvais ir sese Barbora, kurie gyvena Romoje, telefonu ir laiškais šnekamės itališkai. Kartais ir pasipykstame, žinoma, itališkai...
Jaučiu, kad dėstydamas tobulėju ir aš pats, nes toliau mokausi, atrandu vis naujus ryšius, sąsajas, archetipus.
Panašiai ir su žmonėmis, ir miestais – nėra kalbos, kurią galima būtų išmokti iki galo, tai tarsi pulsuojantis beformis sutvėrimas, kurio pažinimas yra nesibaigianti ir labai įdomi kelionė.
– Italų kalbos centras jau veikia. Tačiau jūsų planuose – ne tik jis. Teko girdėti, jog ruošiate ir vadovėlį. Papasakokite apie jį.
– Tai jau antroji mano knyga, kurią rengiu kartu su leidykla „Obuolys“. Pirmoji – gidas „Sava Roma“ susilaukė Lietuvoje didelės sėkmės. Lėktuve iš Vilniaus į Romą teko matyti daug lietuvių, studijuojančių joje parašytus patarimus, kaip elgtis Romoje.
Kalbą mokytis galima nuobodžiai, bet galima ir – įdomiai, nuolat ją lyginant su mūsų, lietuvių kalba. Manau, tokie vadovėliai kaip, „išmok „-iškai“ per 30 dienų“, jau nebeatitinka laikmečio.
Turiu pasakyti, kad gidą „Sava Roma“ parašiau vienu atsikvėpimu, kai buvau ką tik grįžęs gyventi iš Romos į Kauną. Gal todėl knyga turi nemažai gerbėjų – iš tikrųjų, niekas joje nesumeluota.
Manau, todėl gavau naują „Obuolio“ leidyklos pasiūlymą ir pasirašiau naują sutartį išleisti italų kalbos vadovėlį. Stengiuosi sukurti tokį vadovėlį, kuris bus veiksminga priemonė.
Kalbą mokytis galima nuobodžiai, bet galima ir – įdomiai, nuolat ją lyginant su mūsų, lietuvių kalba. Manau, tokie vadovėliai kaip, „išmok „-iškai“ per 30 dienų“, jau nebeatitinka laikmečio.
Žmonėms reikia naujos kartos leidinio, su skaitmena. Į kalbos studijas reikia žvelgti jauno žmogaus akimis. Dirbdamas su studentais radau atsakymus į daugybę anksčiau nesuvoktų dalykų.
Bandysiu vadovėlį pateikti filosofiškai, su šiek tiek itališku prieskoniu, ne vien versdamas žmones aklai kartoti. Manau, toks mokymas dažniausiai atstumia. Kodėl mano vadovėlis bus kitoks? Kol kas neišduosiu paslapties.
– Šiandien niekas Lietuvoje neabejoja, kad būtina mokėti angliškai, galbūt ir rusiškai, praverčia vokiečių bei kinų kalba. O kaip yra su italų?
– Lietuvoje liko mažai žmonių, kurie nors kartą nebūtų buvę Italijoje. O tokių, kurie nori dar ir dar kartą į Italiją, pasimėgauti pliažais, paslidinėti, arba į Romą sutikti Naujųjų metų, pasimėgauti gera virtuve ir žydinčiomis mimozomis, daugėja.
Mes patys – gydytojai, mokytojai, parduotuvių savininkai, bankų darbuotojai – net nesusimąstome, iš kur mes žinome tiek daug itališkų žodžių: buongiorno, grazie, ciao, caffè, pizza, bella, moda, bravo ir t.t
Šiek tiek jautresnės sielos žmogui pakanka vienos kelionės ir, žiūrėk, jis jau užsidega noru iš arčiau pažinti šią šalį. Štai kodėl reikalinga kalba.
Italija – unikali, tarsi virusas, kuris griebia, užkrečia ir nebepaleidžia. Mano studentės sako, kad italų kalba verčia svajoti. Tad kaip atsisakysi pagundos jos pasimokyti?
Ši kalba jau amžių amžius yra meno, muzikos bei estetikos, gastronomijos kalba. Mes patys – gydytojai, mokytojai, parduotuvių savininkai, bankų darbuotojai – net nesusimąstome, iš kur mes žinome tiek daug itališkų žodžių: buongiorno, grazie, ciao, caffè, pizza, bella, moda, bravo ir t.t
Sakykite, kuri kita kalba taip lengvai įsibrautų į mūsų kasdieninį žodyną? Norime to ar ne, tačiau kiekvieno mūsų gyvenime yra šiek tiek Italijos.
