Prieš keletą metų toks klausimas būtų skambėjęs nepadoriai. Žmonės į Italijos kurortus nevažinėjo ir net nelabai svarstė tokią galimybę. Bet dabar – kiti laikai, kitos galimybės. Pigių skrydžių kompanija „Ryanair“, beprotiškai pigi automobilio nuoma ir smagiai supanašėjusios Lietuvos bei Italijos poilsio kainos verčia apsidairyti po Europą.
„Tavo Roma“ žurnalistai nutarė palyginti SPA poilsio kokybę, kainas ir papildomas trumpo poilsio galimybes Lietuvoje ir Italijoje.
Druskininkų poilsio ypatumus portalo skaitytojai pažįsta, todėl šiame reportaže daugiau dėmesio bus skirta Toskanos kurortui. Beje, teksto autoriai yra tikri Druskininkų gerbėjai, kurie pasivaikščiojimo ūksminga Ratnyčėlės pakrante neiškeistų netgi į garsiąją Nicos krantinę Promenades des Anglais. Kaip ten bebūtų, didelės meilės objektas yra tuo pat metu ir didelių reikalavimų objektas.
Taigi, Druskininkai vs Kjančano Terme. Kas laimės?
Kelionė
Nulėkti iš Vilniaus ar iš Kauno į Druskininkus yra paprasčiausias, jokio išankstinio pasiruošimo nereikalaujantis pasivažinėjimas automobiliu. Pusantros – dvi valandos ir jūs esate vietoje.
„Kelionė iš Vilniaus į Italiją“ skamba gerokai rimčiau. Tačiau nereikia suteikti laisvės vaizduotei ir išankstiniam nusistatymui. Trukmės požiūriu tai yra bemaž tokia pati kelionė, kaip iš Vilniaus į Nidą, tik nuovargio mažiau, nes lėktuvo vairuoti jums nereikės.
Trukmės požiūriu tai yra bemaž tokia pati kelionė, kaip iš Vilniaus į Nidą, tik nuovargio mažiau, nes lėktuvo vairuoti jums nereikės.
„Ryanair“ skrydis iš Vilniaus į Romą trunka 2 valandas 50 min. Kelionė iš Romos „Ciampino“ oro uosto į Toskaną užtruks nepilnas dvi valandas. Iš viso teks praleisti kelyje kiek daugiau nei penkias valandas.
Kaip visa tai atrodo praktiškai? Pabandykime sumodeliuoti kelionę dviems nuo kovo 15 iki kovo 17 į Italijos kurortą Kjančano Terme. „Ryanair“ lėktuvas kyla antradienį iš Vilniaus 11.10 val., leidžiasi Romoje 13 val. Atgal išskrenda iš Romos ketvirtadienį 13.05 val. ir leidžiasi Vilniuje 16.35 val. Likus maždaug pusantro mėnesio iki skrydžio bilietas asmeniui „ten ir atgal“ kainavo 121,36 Eur be papildomų lagaminų.
„Ryanair“ tinklalapyje užsisakome automobilį – Lietuvoje populiarų „Fiat 500“. Nuomos kaina parai – kaip taksi iš centro į Vilniaus oro uostą – 9,68 Eur. Pridedame dėl šventos ramybės pilną draudimo paketą, susimokame kreditine kortele neišeidami iš namų – iš viso 36,95 Eur.
Lieka dar šios su kelione susijusios išlaidos: greitkelio mokestis – 10,30 Eur į vieną pusę ir degalai – apie 30 – 40 Eur.
Skaičiuojame: kelionės išlaidos dviems iš Vilniaus į Kjančano Terme – 330,27 Eur. Kelionė iš Vilniaus į Druskininkus ir atgal – dešimt kartų pigesnė. Ar apsimoka? Nuvažiuokime į Toskaną ir apsidairykime.
Vietovė
Toskana yra mitas. Kam? Renesanso architektūros ir tapybos mėgėjams. Gero vyno, sūrių, alyvuogių aliejaus ir kitų gėrybių žinovams. Mitas tiems, kurie yra jautrūs išskirtiniam peizažui. Valdorča (it. Val D‘Orcia) kraštovaizdis yra UNESCO pasaulio paveldas, tačiau žymiai anksčiau jo vertę nutapė kvatročento genijus Beato Angelico.
Toskanoje gyvuoja ir kitas, masiniam turizmui mažiau žinomas, „sanitas per aqua“ kultūros mitas. Italija apskritai yra Europos SPA paslaugų lyderė su metine 1,5 milijardo eurų apyvarta, o Toskanos regiono kurortas Kjančano Terme – vienas seniausių ir garsiausių šalyje.
Čia trykšta vulkaninės kilmės mineralinis vanduo „Acquasanta“ (it. šventas vanduo), efektingai gydantis kepenų ir tulžies pūslės ligas.
Viešbutis
Pasirinkome keturių žvaigždžių „Grand Hotel Admiral Palace“ dėl keleto priežasčių. Pirmoji: uždegantis pavadinimas. Antroji – gera kaina: 240 Eur (dvi naktys, du asmenys, pusryčiai, dvejos vakarienės).
Įsivaizduojantys, kad pasaulis yra amžina britų kolonija ir privalo kalbėti angliškai, Toskanoje nebus patenkinti.
Trečioji: įdomus specialus gastronominis SPA paketas „Masterchef“. Ir galiausiai – vaizdas iš kambario į Valdorčios slėnį. Iš 550 metrų aukščio jis turėtų būti geras.
Ir jis buvo tikrai puikus ankstų žiemos rytą, kai saulės spindulys nušvietė banguojančias Toskanos kalvas. Šį privalumą įvertinome be išlygų. „Superior“ kambarys irgi nebuvo prastas: kokybiška patalynė, patogi lova, hidromasažinė vonia. Be rėksmingų pretenzijų į prabangą, bet ir be priekaištų.
„Grand Hotel Admiral Palace“ interjeras – šiuolaikiškai ramus: daug atvirų erdvių, daug baltos spalvos. Recepcijos žmonių šypsenos – malonios ir draugiškos, bet ne „plastmasinės“. Jie kalba angliškai, tačiau itališko anekdoto rytų Londono žargonu jie tikrai nepapasakos. Įsivaizduojantys, kad pasaulis yra amžina britų kolonija ir privalo kalbėti angliškai, Toskanoje nebus patenkinti.
SPA centras
Pasižadėjome ginti Druskininkus ir būti kritiški italams – tą ir darome. Mūsiškis „Admirolas“, lyginant su „Vilnius SPA“ arba „Grand SPA“ baseinais ir pirčių kompleksais, yra lyg laivelis prieš karo laivus. Be užuominų į prabangą, be „sveiko – nesveiko“ noro nustebinti klientą.
Milžiniškų SPA kompleksų ir vandens parkų era Italijoje, matyt, baigėsi šiek tiek po Kristaus gimimo. Kas netiki, gali pasivaikščioti po imperatoriaus Karakalos termas Romoje ir viskas bus aišku.
Šiaip ar taip, nedidelis, pakankamai elegantiškas SPA centras turi viską, ko reikia pavargusiems nuo streso kūnams: šilto – šalto vandens Kneipo trasą, baseiną skirtą plaukioti, sūkurinę vonią, turkišką garų ir suomišką pirtis, spalvotus tropikų dušus, masažo kambarius.
Beje, masažai. Išbandėme 50 minučių trukmės linfodrenažą. Užsiprašėme „energingo“ – patiko: šilta patalpa, šiltos masažistės rankos, Vivaldžio muzika fone. Kaina? Šiek tiek brangiau nei Druskininkuose: su savaitės vidurio nuolaida kainavo 45 Eur.
Restoranas
Tai ir yra tas milžiniškas pliusas, dėl kurio verta vykti į „Grand Hotel Admiral Palace“ ir į Toskaną apskritai. Nė iš tolo nėra ką lyginti su mūsiškiais „smörgåsbord“. Nežinote, kas tai yra? Tai tokia galimybė prisikrauti lėkštę be ribų ir vidinės cenzūros. Ji vadinasi švedišku stalu, o patys švedai ją vadina „smörgåsbord“ – šaltų užkandžių, silkių ir šnapso stalas, kuris po 1912 metų Stokholmo olimpiados tapo valgymo non stop modeliu.
„Grand Spa“ ir „Spa Vilnius“ turi galimybę nusiųsti klientą į restoranus „à la carte“, tačiau tai traktuoja kaip papildomą, atskirai apmokamą paslaugą. Absoliuti sveikatos ištroškusių masė sotinasi valgykloje. Atsiprašau, švediškame stale.
Pusryčiai. Negalintintys išgyventi ryte be kiaušinienės su šonine ją suras. Suras ir Toskanos kumpių, vietinio avies pieno „pecorino“. Mes ieškome ir randame „cornetto“ – ragelius su trimis įvairiais įdarais. Sicilijos apelsinus. Ir, žinoma, svarbiausią pusryčių elementą: espreso kavą iš aparato, kuri nekainuoja nieko ir dar galima pakartoti.
Visada galvojau, kad espreso puodelis ryte yra pamatinė žmogaus teisė, o ne prabanga, už kurią reikia primokėti tarsi tai būtų taurė šampano.
Ąsočių su užraugtomis citrinomis irgi nesimato. Vietoje jų – elegantiški, atšaldyti „Levissima“ mineralinio vandens buteliai – gerk ir mėgaukis. Pas mus mineralinis vanduo, kaip ir espreso kava, yra „užalkoholinti“ ir apmokami kreditine kortele, kaip kiti žalingi įpročiai.
Vakarienė. „Admirole“ nėra pirmos ir antros rūšies valgytojų. Visi vakarieniauja restorane „à la carte“, visus aptarnauja padavėjai. Bet mūsiškė pasirinkta „Masterchef“ programa klientui suteikia teisę pabendrauti su restorano šefu, išreikšti asmeninius pageidavimus.
Ryte Giuseppe Cioffi kantriai lūkuriavo restorane. Pokalbį su intelektualiu, išsilavinusiu virtuvės žinovu įvertinome kaip nemokamą gastronominės terapijos procedūrą.
Pirmąjį vakarą ragavome: „kregždžių lizdus“ (tai toks pastos formatas) su Parmos kumpiu ir Alpių sūriu „fontina“ bei grilyje keptą geltonpelekį tuną su bulvių kremu.
Užkandžiai ir salotos – iš viso apie 20 įvairių variantų – išdėlioti ant savitarnos stalo. Čia, žinoma, viešpatavo Toskanos įžymybės: finocchiona dešra su pankolių sėklomis ir Toskanos kumpis. Restoranas turi savo alyvuogių aliejaus gamintoją ir padavėjai gali šį bei tą apie jį papasakoti.
Antrąjį vakarą ragavome štai tokį dalyką: Spalla di agnello alla Lunigianese con pomodoro e carciofo – ėriuko petį, paruoštą Lunigiana būdu su pomidorais ir artišokais. Mums jį pagamino, atnešė ir pakomentavo pats šefas Giuseppe.
Kol kas tai puikiausias šįmet ragautas patiekalas. Desertas? Absoliučiai toskanietiškas: sausainukai su migdolais „cantuccini“ mirkomi desertiniame vyne „Vin Santo“.
Atskiro ir riebaus pliuso verta restorano vyno korta. Joje – vien gretimo Montalčino ir Montepulčiano teritorijų etiketės. Beveik visos pilstomos (oho – ar ne?). Brangu? Spręskite patys: taurė „Rosso di Montepulciano“ – 4 Eur, taurė „Nobile di Montalcino“ – 6, „Brunello di Montalcino“ – 9 Eur.
Teritorija
„Admirolas“ ir Kjančano Terme verti ne dviejų naktų, o savaitės. Ir dar liks daug ką pažiūrėti kitam kartui. Pietų Toskana yra brandžios architektūros, idealaus peizažo ir fantastiškos virtuvės koncentratas. Taigi, ryte – SPA dalykai. Po pietų – išvykos.
Į gretimą Renesanso urbanistikos perlą – Montepulčianą (8 km) – jį aprašėme savo knygoje „Italija“. Į idealios architektūros miestą Pijencą (it. Pienza, 20 km). Į Andriejaus Tarkovskio filmo „Nostalgija“ scenografijos miestelį Banjo Vinjoni (it. Bagno Vignoni, 23 km). Į idealaus Toskanos peizažo tašką San Kviriko Dorčia (it. San Quirico D‘Orcia, 25 km).
Šios išvykos, vaizdai, ragavimai per porą dienų įkrauna naujais įspūdžiais. Įprastą sanitas per aqua formulę išmokstame patobulinti ir turime sanitas per aqua et per cibus – sveikata per vandenį ir per maistą. Ir, žinoma, per geras emocijas. Kaina? Tie 330 Eur „Ryanair“ bilietams, automobilio nuomai, degalams, greitkeliui. Nes visa kita kainuoja panašiai kaip Lietuvoje.
Vertinimai
Kelionė. Druskininkai be abejo laimi: arti, nebrangu, nesudėtinga. Bet esamas „Ryanair“ skrydžių tvarkaraštis pritaikytas lyg tyčia dviejų naktų išvykai į Italiją.
Viešbučiai, kambariai. Daugiau – mažiau panašu. Tiek estetika, tiek kainos. „SPA Vilnius“ siūlo 2 naktis ekonominės klasės kambaryje su programa „Ramus poilsis“ (30 min. masažas, mineralinės vonios, druskų kambarys, muzikos terapija) ir dviejų kartų maitinimu už 224 Eur.
„Grand SPA“ – programą „Romantikos duetas“ su viena romantiška vakariene restorane ir viena procedūra asmeniui – už 280 eurų. „Grand Hotel Admiral Palace“ – „superior“ kambarys su hidromasažine vonia, „Masterchef“ programa, individualiu maitinimu – 240 Eur.
SPA centras ir paslaugos. Druskininkai pirmauja: prabanga, užmojis, estetika. Platesnis įvairių procedūrų pasirinkimas. Masažo kainos – šiek tiek brangesnės Italijoje.
Maitinimas. „Grand Hotel Admiral Palace“ neturi švediško stalo, tačiau tai yra didžiulis pliusas – tiek maisto kokybės, tiek valgymo malonumo prasme.
Vyrauja teritorijos, regiono, vietinių ūkininkų produktai. Aukšto lygio virtuvė, intelektualus restorano šefas. Puiki vyno korta, kurioje nėra vietos banalybėms.
Teritorija. Ieškantiems gilių emocijų Toskana patiks. Ypač žiemą, kai Druskininkuose iš viešbučio nesinori išeiti. 30 km spinduliu galima pamatyti daugybę gražių dalykų, apsilankyti vyno, sūrių, alyvuogių aliejaus ūkiuose.
Išvada (subjektyvi ir asmeniška, be abejo): vasarą ir ankstyvą rudenį gera Druskininkuose. Vėlų rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį smagiau ir daugiau galimybių Toskanoje, Kjančano Terme.
