Jau ne pirmą kartą Amžinajame mieste apsilankiusios moterys paskutinės kelionės metu nusprendė ne tik aplankyti unikalias Romos kultūros vietas, bet ir praplėsti savo gastronominių žinių akiratį.
„Perskaitėme Simono, Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygą „Sava Roma“ ir aptikome, kad Italijos sostinė – gilių gurmaniškų tradicijų miestas.
Elektroniniu paštu, kurio adresą radome gide, susisiekėme su Kaune gyvenančiu ir italų kalbą lietuviams dėstančiu Simonu.
Sužinojęs, jog pageidaujame išskirtinės pažinties su Amžinuoju miestu, jis pasiūlė kreiptis tiesiogiai į Romoje jau dvidešimt metų gyvenančius knygos bendraautorius – mados žurnalistę Jurgą ir gastronomijos konsultantą Paulių“, – teigė draugių kelionės iniciatorė Renata.
Pasak moters, susisiekus su Jurga ir Pauliumi ir išsiaiškinus, ko nori lietuvės, jie sudarė unikalų gastronominį maršrutą.
„Mano draugės visos vienbalsiai sutiko su pasiūlymu apsilankyti Jurkevičių namuose ir išmėginti specialų meniu su aštuonkojais ir Lacijaus regiono produktais“, – pasakojo Renata.
Keliautojos pasinaudojo ir Pauliaus pasiūlytu joms šiek tiek neįprastu nakvynės „Bed&breakfast“ variantu netoli Šv.Jono Laterane katedros su galimybe papusryčiauti, kaip tikriems italams, kvartalo bare.
Ypatinga vakarienė – penas ne tik kūnui, bet protui
Po vakarienės pas Jurgą ir Paulių moterys dalijosi įspūdžiais apie specialaus valgiaraščio patiekalus. Visos jos mėgsta jūros gėrybes, tačiau kaunietei Rasai didžiausią įspūdį paliko tai, kad Jurgos pagaminta pasta – stambaus formato makaronai „paccheri“ su midijomis, mažomis kriauklėmis „vongole“ ir mažųjų Romos cukinijų žiedais buvo itin tvirtos konsistencijos.
Viešnioms Jurga paaiškino, kad italams pasta yra vienas svarbiausių patiekalų, todėl ji privalo būti paruošta tinkamai: pastos skonio neturi užgožti padažo gausa, makaronai turi būti išvirti „al dente“ (it. danties kietumo).
Pačią pastą Jurkevičiai perka tik aukščiausios kokybės – ji atkeliauja tiesiai iš Granjano – netoli Neapolio ir Vezuvijaus įsikūrusios šeimyninės makaronų įmonės, kuri gamina specialiomis bronzinėmis formomis, o džiovina neaukštoje temperatūroje.
Renatai padarė įspūdį lengvai pamarinuoti ančiuviai, kurie, Jurgos sprendimu, buvo patiekti ant skrudintos duonos „crostino“ kartu su keptu cukinijų žiedu ir avies pieno „pecorino“ sūriu.
Visoms keliautojoms buvo netikėta, kad uolinis Tirėnų jūros aštuonkojis ruošiant nedaužomas ir neverdamas, o troškinamas. Tirštame raudoname pomidorų tyrės su rozmarinais padaže paruoštas aštuonkojis buvo minkštas ir sultingas.
Itališki atradimai, praversiantys ir namuose
„Nesu naujokė alyvuogių aliejaus vartotoja, Lietuvoje lankau seminarus ir perku aliejų gerose parduotuvėse, – teigė vilnietė Aina. – Tačiau vakarienės metu sužinojau, kad, nors ir stengiuosi įsigyti vieną brangiausių Lietuvoje parduodamų aliejų, vis dėlto galbūt vartoju jo per mažai.“
Italų ilgaamžiškumą nulemia būtent tyro aliejaus vartojimas, kuris stabdo organizmo senėjimą ir saugo nuo daugelio ligų.
Romoje gyvenantys gastronomijos specialistai visus patiekalus gamina tik su tyru alyvuogių aliejumi.
Jurgos nuomone, italų ilgaamžiškumą nulemia būtent tyro aliejaus vartojimas, kuris stabdo organizmo senėjimą ir saugo nuo daugelio ligų.
Visų vakarienės Jurkevičių namuose Romoje patiekalų pagrindas – švelniu riešutiškumo poskoniu pasižymintis „Montecchia Classico“ aliejus iš Abruco regiono.
Kaip teigė Jurga ir Paulius, lietuviams atmetimo reakciją dažnai sukelia itin aitrūs, pikantiški alyvuogių aliejai, kurie vyrauja Lietuvos rinkoje.
Tad tautiečiams, atvykstantiems į jų namus gastronominės vakarienės, šeimininkai paprastai pasiūlo per daug metų Italijoje atrinktą aukščiausios kokybės, tačiau švelnesnio, saikingai aitraus skonio aliejų.
„Man buvo neįprastas deserto skonis – kaktusines figas Jurga apšlakstė šiltu juodojo šokolado glajumi ir pagardino aitriuoju Kalabrijos pipiru „peperoncino“.
Iš Kalabrijos, į kurią keliauja du kartus per metus, atsivežtą raudonąjį pipirą Jurkevičiai vertina ir naudoja virtuvėje, kaip ir alyvuogių aliejų.
