Brūkšniuotoji keramika – lipdyta keramika su grūsto granito priemaišomis molio masėje, brūkšniuotu paviršiumi. Priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai. Europoje brūkšniuotoji keramika atsirado ankstyvajame neolite. Antrojo tūkstantmečio pabaigoje - pirmojo tūkstantmečio pabaigoje iki m. e. ji plito Rytų Lietuvoje, Vakarų Baltarusijoje, Latvijos pietryčiuose, vėliau - Vidurio Baltarusijoje, Lietuvos šiaurės vakaruose ir Užnemunėje. Brūkšniuotoji keramika formavosi kaip naujas bronzos amžiaus reiškinys, veikiamas įvairių etnokultūrų. Nuo II a. - III a., kai pradėjo plisti grublėtoji keramika, brūkšniuotoji keramika ėmė nykti.