Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos grožis iš paukščio skrydžio
Fenas (vėjas)– šiltas ir sausas vėjas, pučiantis žemyn nuo kalnų. Šis vėjas susidaro tada, kai vienoje kalnagūbrio pusėje atmosferos slėgis aukštas, o kitoje – žemas. Dėl slėgių skirtumo oras iš aukšto slėgio zonos verčiasi per kalnagūbrį į mažo slėgio zoną. Kalnagūbrio šlaitu aukštyn kylantis oras kas 200 m atvėsta 1 °C ir praranda dalį drėgmės (vanduo kondensuojasi ir virsta krituliais). Persiritęs per kalnagūbrį oras ima leistis žemyn, bet leisdamasis jis kas 200 m sušyla nebe vienu laipsniu, o pora laipsnių, kadangi dabar jis sausas ir neturi tiek drėgmės, kuri sugertų šylančio suspaudžiamo oro šilumą. Tokio vėjo (feno) temperatūra greitai kyla. Dažni atvejai, kai per 1 valandą oro temperatūra pakyla 20 °C. Dėl feno sukelto atšilimo žiemą prasideda atodrėkis, sniego griūtys. Tokio tipo vėjai dažnai vadinami „sniego rijikais“, nes dėl šiltumo ir mažo drėgnio jie labai sparčiai tirpina sniegą. O vasarą fenas gali praktiškai nesiskirti nuo sausvėjo. Fenai labai dažnai didina gaisringumą, nes labai džiovina augaliją, medinius pastatus.