Jonas Šliūpas (1861–1944) – buvo žymus Lietuvos rašytojas, publicistas, gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras.
Gimė Šiaulių rajono Rakandžių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Lietuviškai skaityti išmoko dar būdamas šešerių, vėliau studijavo Mintaujos gimnazijoje, kur gavo platų humanitarinį išsilavinimą, įskaitant vokiečių, lotynų ir graikų kalbas.
Baigęs gimnaziją, J.Šliūpas išvažiavo studijuoti į Maskvos universitetą, kur pradžioje rinkosi filologiją, tačiau vėliau perėjo studijuoti teisę. Studento metais pradėjo dalyvauti lietuviškoje veikloje, leido studentišką laikraštį „Aušra“.
Visą gyvenimą rašęs J.Šliūpas buvo ypač aktyvus vertėjas, publicistas, straipsnių ir knygų autorius. Jo rašybos spektras buvo labai platus: nuo Lietuvos ir pasaulio istorijos iki religijos, visatos sandaros, medicinos istorijos, vaikų auginimo. J.Šliūpo protas buvo tiesiog enciklopedinis – jis domėjosi viskuo ir išleido net keturias autobiografijas.