15min.lt iliustracija/Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“
Jurgis Bielinis (1846 m. kovo 16 d. – 1918 m. sausio 18 d.) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.
Mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Nuo1873 m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino Motiejui Valančiui. Jo ir lietuviškos spaudos leidėjo Prūsijoje ryšininkas. Nuo 1890 m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu. 1988 m. įkūrė ir vadovavo Panevėžio krašto knyknešių draugijai. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė draudžiamos spaudos platinimo tinklą, apėmusį ir Latgalą.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“ vėliau – „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“. Pats leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“.
Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis“. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į Lietuvių komferenciją. Jurgis Bielinis įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas. J. Bielinio gimimo diena (kovo 16 d.) minima kaip Knygnešių diena.
