Valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.
Kosta Rika yra Centrinės Amerikos sąsmaukoje, rytuose jos krantus skalauja Karibų jūra (212 km pakrantė), o vakaruose Ramusis vandenynas (1290 km pakrantė). Šiaurėje Kosta Rika ribojasi su Nikaragva (309 km siena), o pietuose su Panama (639 km siena). Ši šalis beveik penktadaliu mažesnė už Lietuvą.
Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje, joje yra keli veikiantys ugnikalniai. Aukščiausias šalies ugnikalnis yra Irasu ugnikalnis (3431 m).
Žemumos plyti palei pakrantę ir didžiausių upių – San Chuano, Tempsikės ir Kanjaso – slėniuose. Per šalies vidurį tęsiasi trys pagrindinės kalnų grandinės: Gvanakastės Kordiljera (Miravaljeso ugnikalnis, 2021 m), Centrinė Kordiljera (Irasu, 3432 m ir Turialba, 3421 m) bei Talamankos Kordiljera su aukščiausia Kosta Rikos viršune Čiripo (3820 m). Centrinės Kordiljeros papėdėje yra apie 900 km² plotą užimantis Vidurio slėnis (Valle Central). Čia yra šalies sostinė San Chosė ir kiti svarbiausi Kosta Rikos miestai – Kartachena, Alachuela, Heredija). Šiame slėnyje gyvena apie pusę valstybės gyventojų.
Karibų jūros pakrantė lagūninio tipo, o Ramiojo vandenyno pakrantės linija raižyta su daugeliu įlankų. Kosta Rikos upės trumpos ir sraunios. Didžiausias ežeras – Arenalis.
Seniau Kosta Rika buvo apaugusi miškais, turtingais raudonmedžių ir atogražų kedrų. Bet pastaruoju metu miškų plotų smarkiai sumažėjo, nes jie kertami dėl medienos ir tam, kad galima būtų užveisti daugiau kavos plantacijų. Tačiau vyriausybė supranta, kad naikinant miškus nyksta ir jų augalija bei gyvūnija, todėl imasi priemonių jiems išsaugoti. Dabar apie 23 % miškų paversti saugomais draustiniais ir nacionaliniais parkais.
Arenalio išsiveržimas
Kosta Rikos vakarinėje dalyje yra aukso ir sidabro telkinių. Taip pat šalyje yra nikelio, mangano, gyvsidabrio, tačiau šių iškasenų gavyba nėra išvystyta. Šiaurinėje šalies dalyje yra naftos, bet jos gavyba kainuotų daugiau nei šalis iš to užsidirbtų. Šalyje yra labai iš vystyta druskos gamyba. Ji gaunama iš jūros vandens.
Klimatas yra dvejopas: metinė temperatūra svyruoja apie 31,7 °C centriniame plokščiakalnyje, o pajūryje apie 16,7 °C. Lietingasis laikotarpis trunka nuo balandžio ar gegužės mėn. iki gruodžio mėn.
