„Titanikas“ (angl. Titanic) – transatlantinis keleivinis laivas. Buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje ir labai greitas laivas.
„Titanikas“ nuskendo susidūręs su ledkalniu 1912 m. balandžio 14 d., 23:40 vakaro Šiaurės Atlante. Katastrofos metu žuvo apie 1500 žmonių.
Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 metrų skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius. Laivas būtų nenuskendęs vandeniui užtvindžius ketvertą skyrių, tačiau užtvindžius penktą, laivas išilgai pasviro tiek, kad vanduo ėmė lietis į gretimus skyrius per hermetiškų pertvarų viršų. Prasidėjus balandžio 15-ajai kapitonas E.J.Smitas paskelbė „Titaniko“ evakuaciją. Netrukus buvo perduoti pirmi radijo signalai prašantys pagalbos.
Dar po pusvalandžio, pradėtos nuleidinėti gelbėjimosi valtys. Paskutinė valtis nuleista 02:05 (sudedama valtis D). Skęsdamas „Titanikas“ perlūžo į dvi dalis ir maždaug 02.20 val. dingo po vandeniu. Kapitonas E.J.Smitas nuskendo su savo laivu. Praėjus maždaug trims ketvirčiams amžiaus po katastrofos, „Titanikas“ pagaliau buvo rastas 1985 m. Roberto Ballardo vadovaujamos ekspedicijos metu, apie 600 km į pietus nuo Niufaundlando krantų
Dėl tokio didelio aukų skaičiaus „Titaniko“ istorija turėjo ir tebeturi labai platų atgarsį visuomenėje. Viena pagrindinių pamokų buvo ta, kad katastrofai reikia deramai pasiruošti net ir tada, kai atrodo, jog tokių dalykų tikrai negali būti, ir niekas iš esmės negali būti apsaugotas nuo klaidų.
„Titanikas“ buvo kuriamas naudojant pažangiausias to meto technologijas. Buvo populiari nuomonė, jog šis laivas „nepaskandinamas“, nes buvo suskirstytas į 16 sandarių skyrių, kurie galėjo būti labai greitai atskirti vienas nuo kito. Todėl nebuvo pasirūpinta pakankamu valčių ir kitų gelbėjimosi priemonių skaičiumi, tebuvo parūpinta 20 gelbėjimo valčių, nes buvo manoma, jog net ir rimtai pažeistas „Titanikas“ ilgai laikysis ant vandens, ir valčių tereikės evakuacijai į jau greta esantį gelbėjimo laivą.