Ledonešis

Visos temos
Ledonešis Nuotraukos A. Trakio ir iš Birštono sav. archyvo/Ledonešis Birštone

Ledonešis – ledo (lyčių ar ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ar jūrose pasroviui ar pavėjui. Ledonešis yra sezoninis reiškinys. Vidutinėse platumose dažniausiai vyksta pavasarį, žiemą, rečiau rudenį. Arčiau ašigalių pastebimas kartą per metus – vasarą. Stiprūs ledonešiai, pavasariniai ir vasariniai arčiau ašigalių, vyksta dėl pakilusio vandens lygio upėse ar ežeruose (padidėja vandens tėkmės greitis) ir dėl įšilusio vandens. Ledonešio metu gali atsirasti ledo sangrūdų, dėl kurių pradeda sparčiai kilti vandens lygis. Ledo sangrūdos atsiranda ties seklumomis, upės vingiais. Dėl ledo sangrūdų upė ištvinsta.

Neryje išlaužyti ledai

Ledo Neryje ties Kaunu išlaužyti jau 3 kilometrai, pasiruoštos 22 valtys, evakuaciją skelbs sirenos

Nemuno (Atmatos) upė potvynio metu

Kaune pastebėti ant ledo lyties Nemunu plaukiantys du žvejai

uzburiantis-vaizdas-neryje-prasidejo-ledonesis

Užburiantis vaizdas: Neryje prasidėjo ledonešis

Nemuno ledonešis

Nemuno vandeniu plaukiantis tuntas ledo lyčių

Laivas Neries krantinėje

Ledonešio dovana: Neries pakrantėje „priparkuotas“ laivas

Ledų sangrūdos Neryje ties Kaunu

Išplaukus ledo lytims, potvynio grėsmės Kaune nebėra