Etnokultūros centro nuotr./Etnokultūros centre bus galima nusižiesti puodą.
Lietuviška keramika – degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba; taikomosios dailės šaka. Lietuvių keramikai būdinga santūri, paslaptinga anglies ir pelenų mišinio spalva, kuri dirbinius sutaurina. Keramika populiariausias ir seniausias amatas, siejamas su civilizacijos pradžia. Kadaise moliniai indai pavertė klajoklį sėsliu, padėjo atsirasti tautų bruožams. Nuo primityvių statulėlių, buitinių indų per daugelį šimtmečių amatas išsivystė iki turiningo meno. Keramikos menas, sujungęs žemę, vandenį ir ugnį, tarsi sujungė ir įvairias meno šakas tapybą, grafiką, skulptūrą, dizainą bei architektūrą. Įdomios ir sudėtingos technologijos, plačių meninės išraiškos galimybių keramikos menas aktualus ir dabar. Lietuvos meninė keramika, per amžius patyrusi pakilimų ir nuosmukių, XVI-XVII a. garsėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininkų cechuose gamintais itin meniškais dirbiniais, gražiais XIX a. pabaigos liaudiškais indais.
