Lietuvių liaudies skulptūra – viena iš vaizduojamosios dailės šakų. Tradicinės lietuvių liaudies skulptūros vadinamos statulėlėmis, dievukais, šventuolėliais, smutkeliais ir kitokais vardais. Meistrai, kurie darė tokias skulptūras, buvo vadinami dievdirbiais. Ypač liaudies skulptūra Lietuvoje buvo plačiai palitusi XIX-XX a. pr. Iki šių dienų daugiausiai dirbinių yra išlikę Žemaitijoje.
Skulptūrėles meistrai drožė iš medžio, ypač iš liepos, beržo, alksnio. Jas dažė polichrominiais dažais. Padarytas skulptūrėles dėjo į koplytstulpius, koplytėles. Akmenines, gipsines ir kitokias skulptūras dažnai statė kapinėse.