Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras – valdymo metai nuo 1492 – 1506 m. iki mirties. Jis buvo Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties). Kazimiero Jogailaičio ir Vokietijos imperatoriaus Albrechto II Habsburgo dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos anūkas. Lenkijoje vadinamas „Aleksandru Jogailaičiu“. Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas ėjo faktiškai jau nuo 1488 m., tuomet savo tėvo paliktas Vilniuje kaip didžiojo kunigaikščio vietininkas. Taigi 1492 m. liepą Vilniuje susirinkęs visų LDK žemių atstovų seimas (jis laikytinas pirmuoju tikru seimu Lietuvos valstybės istorijoje, – anksčiau Lietuvoje būdavo šaukiami tik LDK Ponų tarybos posėdžiai ir šios tarybos išplėstiniai posėdžiai) Aleksandrą didžiuoju kunigaikščiu ne išrinko, o tik patvirtino (liepos 20 d.). 1492 m. rudenį kilo LDK ir sparčiai stiprėjančios Maskvos didžiosios kunigaikštystės karas, pasibaigęs 1494 m. vasario mėn. sudaryta LDK ir Maskvos „amžinosios taikos“ sutartimi, 1495 m. vasarį dar sutvirtinta Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters Elenos vedybomis.